Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“, 2014 01 14

– Ar dar tu­ri pra­smės svars­ty­mai apie tai, ar įsi­ve­si­me eu­rą, „tvar­kie­čių“ kal­bos apie re­fe­ren­du­mą?

– Ne­rei­kia juo­kin­ti nei Lie­tu­vos, nei vi­so pa­sau­lio to­kiais svars­ty­mais. Eu­ro įve­di­mas nė­ra vie­nos die­nos dar­bas, jis ne­įvyks­ta sprag­te­lė­jus pirš­tu. Tai il­go pa­si­ren­gi­mo rei­ka­lau­jan­tis pro­ce­sas. Jam ren­gia­si vers­las, val­džios ins­ti­tu­ci­jos, cen­tri­nis ban­kas, pert­var­ko­mos sis­te­mos. Šiems pro­ce­sams įsi­bė­gė­jus pra­dė­ti svars­ty­ti, ar rei­kia įsi­ves­ti eu­rą, juo­kin­ga ir bep­ras­miš­ka.

Pa­ga­liau įsi­lie­ji­mas į eu­ro zo­ną yra ne­iš­ven­gia­mas pro­ce­sas. Sto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą (ES) su­tar­ty­je yra aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad nuo įsto­ji­mo į Bend­ri­ją mo­men­to Lie­tu­va pri­si­jun­gia prie eko­no­mi­nės pi­ni­gų są­jun­gos su iš­ly­ga dėl eu­ro. Ši iš­ly­ga iš­nyks­ta, kai vals­ty­bė ati­tin­ka kon­ver­gen­ci­jos kri­te­ri­jus. 2014 me­tais bus at­lie­ka­mas pe­rio­di­nis, kas dve­jus me­tus vyk­do­mas ver­ti­ni­mas, ar Lie­tu­va ati­tin­ka tuos kri­te­ri­jus, ir jei­gu ati­tin­ka – pro­ce­sas yra au­to­ma­ti­nis. O re­fe­ren­du­mas jau įvy­ko prieš dau­giau kaip 10 me­tų. Vi­sa ki­ta yra po­li­ti­niai iš­ve­džio­ji­mai ir nie­ko dau­giau.

– Ne­ty­la Dar­bo par­ti­jos at­sto­vų kal­bos apie to­les­nį mi­ni­ma­lios mė­ne­sio al­gos di­di­ni­mą. Ar tai kel­tų grės­mę eu­ro įve­di­mui ir ko­kią?

– Eu­ro klau­si­mą sie­ti su mi­ni­ma­lia al­ga yra ne­ko­rek­tiš­ka. Tai skir­tin­gi da­ly­kai. Apie mi­ni­ma­lios al­gos di­di­ni­mą ar ne­di­di­ni­mą spren­džia­ma pa­gal la­bai ob­jek­ty­vius eko­no­mi­nius par­ame­trus. Įpras­ta ma­ny­ti, kad mi­ni­ma­lios al­gos ir vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio san­ty­kis tu­rė­tų bū­ti vie­nas su dviem. Tai­gi kol kas ne­ga­li­ma apie tai nė kal­bė­ti. Mi­ni­ma­lios al­gos pa­di­di­ni­mas per trum­pą lai­ką iš kar­to da­ro įta­ką dar­bo rin­kai, kon­ku­ren­cin­gu­mui, o kar­tu – ir vi­sam eko­no­mi­niam gy­ve­ni­mui. Tad šiuo at­žvil­giu ne­ga­li bū­ti grei­tų, ne­pa­ma­tuo­tų spren­di­mų. Tu­ri bū­ti la­bai aiš­kūs skai­čia­vi­mai, ir kol kas ne­ma­tau jo­kių prie­lai­dų mi­ni­ma­liai al­gai di­din­ti, nes ji jau bu­vo pa­di­din­ta. Įver­tin­ki­me eko­no­mi­nius par­ame­trus, o tuo­met kal­bė­ki­me apie tai.

– No­rin­tys pa­si­gin­čy­ti po­li­ti­kai ga­li grieb­tis ar­gu­men­to, kad bus ver­ti­na­mi 2013 me­tų ro­dik­liai, tad 2014 me­tais ga­li­ma kaž­ką keis­ti ir „pras­lys­ti“.

– Taip mąs­ty­ti bū­tų di­džiau­sia klai­da, nes nie­kam pa­sau­ly­je ir Eu­ro­po­je ne­rei­kia to mū­sų ro­dik­lių ver­ti­ni­mo, tik mums pa­tiems. Eu­ras - ne pa­na­cė­ja ar ga­lu­ti­nis tiks­las, tai yra rak­tas į no­ri­mą at­ei­tį, są­ly­ga tam ti­krai ge­ro­vei su­si­kur­ti.

Lie­tu­vo­je tu­ri­me vi­sus ins­tru­men­tus fi­nan­si­nei draus­mei iš­lai­ky­ti, kad eko­no­mi­ka, pa­pras­tai kal­bant, ne­iš­rūk­tų per ka­mi­ną. Pa­si­mo­kė­me ir per kri­zę, tad yra pri­im­tas fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mas, par­em­tas ES me­cha­niz­mais, kur aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad ša­lies eko­no­mi­nis vys­ty­ma­sis, fis­ka­li­nė, biu­dže­to po­li­ti­ka tu­ri bū­ti tva­ri. Tad ar bus eu­ras, ar jo ne­bus, iš­lai­dau­ti ti­krai ne­ga­lė­si­me.

– Ar iki eu­ro įve­di­mo li­kus vos me­tams ga­li­ma keis­ti mo­kes­čius, įves­ti nau­jus?

– Tai su­ve­re­nios ša­lies rei­ka­las. Vis­ką ga­li­ma da­ry­ti, ta­čiau rei­kia la­bai ge­rai pa­ma­tuo­ti, aps­kai­čiuo­ti prog­no­zes, ko­kios bus pa­sek­mės. Aki­vaiz­du, kad kal­bant apie kri­te­ri­jų ati­ti­ki­mą dau­giau­sia dė­me­sio tu­ri bū­ti krei­pia­ma į biu­dže­to de­fi­ci­tą ir tva­ru­mą at­ei­ty­je. Jei­gu bū­tų di­di­na­mi mo­kes­čiai, pa­vyz­džiui, var­to­ji­mo, be abe­jo, tai tu­rė­tų įta­kos pre­kių ir pa­slau­gų kai­noms, ir rei­kė­tų skai­čiuo­ti, kaip tai at­si­liep­tų inf­lia­ci­jai. Ne­ga­li­ma da­ry­ti stai­gių pa­kei­ti­mų, pir­miau­sia ne­iš­siaiš­ki­nus, ko tais pa­kei­ti­mais sie­kia­me. Ta­čiau kar­tais mū­sų vals­ty­bė­je to­kio skai­čia­vi­mo trūks­ta, nors Lie­tu­vo­je yra daug eks­per­tų, ku­rie ge­ba tai pa­da­ry­ti. Ma­nau, rei­kia pa­mirš­ti po­li­ti­nes am­bi­ci­jas ir ra­miai sės­ti prie skai­čia­vi­mų.

– Vis dėl­to pa­tir­tis ro­do, kad eks­per­tai skai­čiuo­ja, o Vy­riau­sy­bė į šiuos skai­čia­vi­mus ran­ka nu­mo­ja ir da­ro sa­vaip.

– Ne­no­rė­čiau kal­bė­ti apie po­li­ti­nius as­pek­tus, ta­čiau yra Vy­riau­sy­bės prog­ra­ma. Jo­je aiš­kiai su­dė­lio­ti sie­kiai, tiks­lai, at­ski­rai iš­skir­ti pri­ori­te­tai ir ju­da­ma jų įgy­ven­di­ni­mo link. Ko­kiu bū­du jų pa­sie­kia­ma – tik for­mos klau­si­mai.

– Kal­bant apie už­ti­kri­ni­mą, kad įve­dus eu­rą vers­li­nin­kai ne­pikt­nau­džiau­tų kel­da­mi kai­nas, mi­ni­mi be­ne vien gar­bės su­si­ta­ri­mai, „bau­di­mas“ vie­šu­mu ir pa­na­šiai. Ar ne­bus eko­no­mi­nių sank­ci­jų?

– Tu­ri­me Eu­ro įve­di­mo įsta­ty­mą, Na­cio­na­li­nio eu­ro įve­di­mo pla­no įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nių pla­ną, kur la­bai aiš­kiai iš­var­dy­tos prie­mo­nės, orien­tuo­tos į kai­nų pers­kai­čia­vi­mo su­val­dy­mą. Pir­ma­sis nu­ma­ty­tas me­cha­niz­mas yra kai­nų abiem va­liu­to­mis skel­bi­mas. Bus rei­ka­lau­ja­ma, kad kai­nos bū­tų kei­čia­mos pa­gal fik­suo­tą kur­są, be jo­kio pa­di­di­ni­mo. Šios kai­nos pre­ky­bos vie­to­se tu­rės bū­ti skel­bia­mos ke­lis mė­ne­sius iki eu­ro įve­di­mo ir pu­sę me­tų įve­dus. Ki­ta ver­tus, esa­ma ad­mi­nis­tra­ci­nės kon­tro­lės prie­mo­nių, ku­rias vyk­dy­ti yra įga­lio­tos Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba, Vals­ty­bi­nė ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­ja ir Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba. Šios ins­ti­tu­ci­jos kon­tro­liuos, kad ne­bū­tų klai­dų ar pikt­nau­džia­vi­mo pers­kai­čiuo­jant kai­nas. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas taip pat skelbs kai­nas tam ti­krais lai­ko­tar­piais, bus ga­li­ma jas pa­ly­gin­ti.

Ta­čiau nu­ma­ty­tos ir sank­ci­jos už pa­si­nau­do­ji­mą va­liu­tos kei­ti­mu kai­nų pers­kai­čia­vi­mo mo­men­tu. Tos sank­ci­jos ti­krai ne­men­kos: tai at­sa­ko­my­bė ir pa­gal Ne­są­ži­nin­gos ko­mer­ci­nės veik­los var­to­to­jams drau­di­mo įsta­ty­mą, ir pa­gal Ad­mi­nis­tra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­są.

Taip pat sie­kia­ma pa­si­ra­šy­ti me­mo­ran­du­mus su vers­lo struk­tū­ro­mis, per vie­ši­ni­mo kam­pa­ni­jas, įmo­nių pres­ti­žo as­pek­tus siek­ti, kad ne­bū­tų nau­do­ja­ma­si si­tua­ci­ja. Be to, vi­si pre­kių ir pa­slau­gų par­da­vė­jai vei­kia kon­ku­ren­ci­nė­je ap­lin­ko­je, ir var­gu ar įma­no­mi su­si­ta­ri­mai kei­čiant kai­nas.

Eu­rą įsi­ve­du­sių vals­ty­bių pra­kti­ka la­bai aiš­kiai ro­do, kad po­vei­kis kai­noms bū­na, bet vi­du­ti­niš­kai jis yra 0,2-0,3 proc., tai­gi nuo 100 li­tų tai bū­tų apie 20-30 cen­tų. Pa­vei­kia­ma apie ket­vir­ta­da­lis var­to­to­jo krep­še­lio pre­kių.

Rei­kia pa­brėž­ti, kad kai­nos ar inf­lia­ci­ja pri­klau­so nuo bend­ro eko­no­mi­kos cik­lo. Jei­gu Lie­tu­va kon­ver­guo­ja­si su ES, tai yra ar­tė­ja prie Bend­ri­jos vi­dur­kių vi­sais eko­no­mi­niais at­žvil­giais: pa­gal pa­ja­mų, pra­gy­ve­ni­mo ly­gio vi­dur­kį, kai­nos ne­ga­li iš­kris­ti iš kon­teks­to.

Be­je, pa­žiū­rė­jus vė­liau­siai eu­rą įve­du­sių ša­lių sta­tis­ti­ką, ke­tu­rio­se iš pen­kių dar­bo už­mo­kes­tis ki­lo spar­čiau nei kai­nos.

– Kaip bus pers­kai­čiuo­ja­mos gy­ven­to­jų pa­ja­mos – at­ly­gi­ni­mai, so­cia­li­nės iš­mo­kos?

– Įsta­ty­me griež­tai nu­ro­dy­ta, kad tu­ri bū­ti pers­kai­čiuo­ja­ma fik­suo­tu kur­su, ne­ga­li bū­ti jo­kių ap­va­li­ni­mų. Ta­čiau jei­gu jie šio­kie to­kie rei­ka­lin­gi, tu­ri bū­ti da­ro­mi var­to­to­jų nau­dai. Dėl at­ly­gi­ni­mų ar įmo­kų pers­kai­čia­vi­mo yra pa­sa­ky­ta, kad jei­gu šeš­tas skai­čius po kab­le­lio yra 0,1, tai ap­va­li­na­ma iki 1, tai­gi į tei­gia­mą pu­sę. Tai da­ro­ma, kad eu­ras ne­bū­tų prie­žas­tis nors ir mi­ni­ma­liau­siam gau­na­mų pa­ja­mų ma­žė­ji­mui.

– Kas lau­kia žmo­nių, pa­ėmu­sių pa­sko­las li­tais? Kaip jiems kei­sis pa­lū­ka­nos, kiek pigs ar brangs vi­sa pa­sko­la? Ar ban­kai tu­rės tei­sę jiems tai­ky­ti mo­kes­čius už su­tar­ties są­ly­gų kei­ti­mą?

Var­to­to­jas nie­ko ne­tu­rės da­ry­ti, vis­kas vyks au­to­ma­tiš­kai. VI­LI­BOR­‘as (sko­li­ni­mo pa­lū­ka­nos li­tais – red.) pa­si­keis į EU­RI­BOR­‘ą (sko­li­ni­mo pa­lū­ka­nas eu­rais – red.), ir mū­sų skai­čia­vi­mai ro­do, kad il­ga­lai­kė­je pers­pek­ty­vo­je tai pa­dės gy­ven­to­jams su­tau­py­ti. Šiuo me­tu EU­RI­BOR­‘as yra že­mes­nis nei VI­LI­BOR­‘as, ir pa­pras­tai vi­sa­da taip bū­da­vo. Vien­pu­sio rei­ka­la­vi­mo per­ra­šy­ti su­tar­tis ti­krai ne­ga­lės bū­ti, ne­bent abi ša­lys dėl to su­tars. Be­je, apie 70 proc. vi­sų Lie­tu­vo­je iš­duo­tų pa­sko­lų yra eu­rais.

– Kiek lai­ko rei­kės, kad pa­dė­tis sta­bi­li­zuo­tų­si, ka­da jau ga­lė­si­me rea­liai ver­tin­ti – pa­ti­ria­me nau­dą ar prieš­in­gai?

– Tech­ni­nis va­liu­tos kei­ti­mas, ži­no­ma, bus vien­kar­ti­nis veiks­mas, ir nuo sau­sio 1 die­nos eu­rai bus vie­nin­te­lė at­sis­kai­ty­mo prie­mo­nė. Ta­čiau pa­gal da­bar­ti­nį įsta­ty­mo pro­jek­tą li­tai kaip at­sis­kai­ty­mo prie­mo­nė pre­ky­bos vie­to­se dar bus pri­ima­mi pir­mas dvi sa­vai­tes. Pa­što sky­riuo­se ne­mo­ka­mai juos keis­ti bus ga­li­ma pir­mus du mė­ne­sius, ko­mer­ci­niuo­se ban­kuo­se - pir­mą pus­me­tį, o tam ti­kro­se vie­to­se - an­trą pus­me­tį. Vė­liau li­tus ne­ri­bo­tą lai­ką bus ga­li­ma keis­ti cen­tri­nia­me ban­ke.

Kal­bant apie po­vei­kį eko­no­mi­kai, jis nė­ra vien­kar­ti­nis. Mū­sų skai­čia­vi­mais, tei­gia­mas eu­ro po­vei­kis Lie­tu­vos eko­no­mi­kai per sep­ty­ne­rius me­tus - 2015-2022 me­tais - bend­rą­jį vi­daus pro­duk­tą kas­met pa­pil­do­mai pri­au­gins maž­daug 1,8 pro­cen­to. Tai ti­krai yra ne­ma­žai.

Be abe­jo, vien­kar­ti­nių iš­lai­dų bus, tai ga­li­me va­din­ti mi­nu­su, bet il­ges­niu lai­ko­tar­piu nau­dą gaus vi­sa Lie­tu­vos eko­no­mi­ka ir kiek­vie­nas iš mū­sų.

– Li­tą su­sig­rą­ži­no­me ne taip se­niai, daug kam jis - po vė­lia­vos, her­bo ir him­no - yra ša­lies ne­prik­lau­so­my­bės sim­bo­lis. Kaip su­si­tai­ky­si­me su šia mo­ra­li­ne ne­tek­ti­mi?

– Tai su­pran­ta­ma, ypač tu­rint ome­ny­je, kad nuo ne­prik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mo pra­ėjo tik kiek dau­giau kaip 20 me­tų. Sen­ti­men­tai li­tui, taip pat ir kaip stip­riai tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos va­liu­tai, yra pui­kiai su­pran­ta­mi. Šis sen­ti­men­tas bus iš­sau­go­tas – eu­ro mo­ne­tų re­ver­se kaip tau­ti­nis sim­bo­lis bus Vy­tis. Ir tai - pui­ki ga­li­my­bė rek­la­muo­ti Lie­tu­vą, nes eu­rai su Vy­čiu pa­sklis po vi­są Eu­ro­pą ir pa­sau­lį.