Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus atidarymo kalba diskusijoje, skirtoje lito 30-mečiui paminėti
Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus atidarymo kalba diskusijoje „Litui – 30: nepriklausomos pinigų sistemos atkūrimas, reikšmė ir poveikis Lietuvai ir jos ekonomikai“.
Gerbiamieji,
Šiais metais sukanka trisdešimt metų, kai į Lietuvą po ilgos pertraukos sugrįžo litai. Jie cirkuliavo reikšmingą Lietuvos istorijos dalį, iki pat 2015 m., kai Lietuvoje buvo įvestas euras. Per šį laikotarpį Lietuva keitėsi ir modernėjo, o litas tapo svarbiu nepriklausomos Lietuvos simboliu. Jo kūrimo procesas glaudžiai susijęs ir su Lietuvos istorija bei jos politinėmis realijomis. Sudėtingi buvo pirmieji mūsų atsikūrusios valstybės žingsniai, ne toks paprastas ir litų kūrimo kelias.
Idėja vėl išleisti litus ir įsteigti emisijos banką gimė dar, kai Lietuva buvo po Sovietų Sąjungos priespauda, Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedroje. Du prie šios idėjos dirbę mokslininkai šiandien yra su mumis – tai gerbiami V. Terleckas ir V. Baldišis. Kad žodis taptų kūnu turėjo praeiti nemažai laiko, išspręsta ne viena problema, įveiktas iššūkis, kol 1993 m. birželio 25 d. litai vėl atsidūrė Lietuvos gyventojų rankose.
Nors pinigų projektų konkursas surengtas dar 1989 m., neturėjome nei priemonių, nei įstaigų, kurios galėtų pinigus pagaminti, nebuvo ir institucijos, kuri vykdytų jų emisiją. Šią funkciją įgavo 1990 m. kovo 1 d. įsteigtas Lietuvos bankas, kuris kartu su kitomis valdžios institucijomis dėjo visas pastangas, kad dar Lietuvai pagaliau pavyktų įvesti savus pinigus. Priimti svarbūs įstatymai, įsteigtos pinigų išleidimui ir gamybai reikalingos institucijos, sukurtos darbo grupės, priimti sprendimai, padėję pamatus litų išleidimui.
Per tikrai trumpą laiką daug nuveikta ir tarptautinėje erdvėje: susiderėta su kitomis valstybėmis dėl Lietuvos aukso atgavimo, susitarta su užsienio įmonėmis dėl pinigų gamybos, pagaliau įgytas pasitikėjimas ir kitų šalių pripažinimas.
Jau 1991 m. pabaigoje į Lietuvą buvo atgabenta pirmoji atspausdintų litų siunta, tačiau dėl sudėtingos ekonominės situacijos, didelės infliacijos ir abejonių sukėlusios litų kokybės jų įvedimas į apyvartą buvo pristabdytas. 1992 m. gegužės 1 d. greta rublių į apyvartą išleisti rublių pakaitalai talonai, o 1992 m. spalio 1 d. vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje paskelbtas nacionalinis piniginis vienetas talonas. Pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo sukurta nacionalinė pinigų sistema.
Lietuvos banko bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimti sprendimai padėjo palaipsniui sumažinti infliaciją, stabilizuoti valiutos kursą ir jau 1993 m. vasarą sukurtos tinkamos sąlygos litams įvesti. 1993 m. birželio 14 d. pasirašytas Lito komiteto nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinų pinigų-talonų išėmimo iš apyvartos“, jame numatyta, kad nuo 1993 m. birželio 25 d. išleidžiami į apyvartą Lietuvos Respublikos nacionaliniai pinigai, kurių vienetas yra litas, o jo šimtoji dalis – centas.
Lietuvių piniginėse po daugiau nei penkių dešimtmečių sugrįžo pinigai, kurių pavadinimą dalis nešiojosi tik savo atsiminimuose, o dalis išgirdo tik savo iš tėvų ar senelių. Juos turėjome daugiau nei 20 metų ir jie dar ir šiandien svarbūs mūsų kultūrinei atminčiai ir savasčiai. Kokie bebūtų svarbūs mūsų savasčiai, litai yra tik priemonė mūsų gerovei didinti. Ir po 20 m. mes atsisveikinome su litais, prisijungdami prie stipraus eurą naudojančių Europos šalių klubo.
Taip mes savo mažai bet labai atvirai ekonomikai suteikėme papildomą stabilumą ir stimulą tolesnei plėtrai, įgijome geresnes krizių valdymo priemones ir sustiprinome savo geopolitinį saugumą Tad kviečiu prisiminti tą reikšmingą pinigų kūrimo laikotarpį ne tik kartu su šios svarbaus įvykio liudytojais, bet ir tiesioginiais dalyviais ir kūrėjais.
Ačiū.