Lietuvos banko valdybos pirmininkas dalyvaus metiniuose Tarptautinio valiutos fondo susitikimuose

„Brangi energija didina infliaciją ir kelia naujų iššūkių pinigų politikai visame pasaulyje, tačiau Lietuvos ekonomika tebėra atspari – pagal realiojo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą patenkame į euro zonos lyderių ketvertuką. Kartu pasaulyje ryškėja naujas ekonomikos augimą skatinantis veiksnys – investicijos į dirbtinį intelektą (DI). Dar rugpjūčio mėn. TVF Lietuvai rekomendavo sparčiau diegti DI versle ir gerinti įmonių prieigą prie kapitalo. Todėl mūsų prioritetas – stiprinti kapitalo rinką, kad verslas galėtų daugiau investuoti, diegti naujas technologijas ir didinti darbo našumą“, – sako G. Šimkus.

Šių metų TVF ir Pasaulio banko metinių susitikimų Bankoke metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus susitiks su naujuoju TVF Europos departamento direktoriumi Mateuszu Szczureku ir TVF euro zonos misijos vadovu Malhar Nabar. Su jais aptars Europos ekonomines perspektyvas.

Lietuvos banko delegacija solidarumą su Ukraina išreikš ir susitikimuose su Ukrainos atstovais. Susitikime su Vladyslav Rashkovan, Ukrainos atstovu TVF vykdomojoje valdyboje, bus aptarta Ukrainos ekonominė ir politinė padėtis intensyvėjant rusijos atakoms, TVF programos perspektyvos ir Ukrainos finansavimo poreikiai kitais metais. Taip pat numatytas Lietuvos banko valdybos pirmininko G. Šimkaus susitikimas su Ukrainos nacionalinio banko valdybos pirmininku Andriy Pyshnyy.

TVF: Lietuvos ekonomika šiemet augs 2,7 proc.

TVF antradienį paskelbė atnaujintas pasaulio, įskaitant Lietuvos, ekonomikos prognozes. Fondas numato kiek lėtesnį Lietuvos ekonomikos augimą, palyginti su gegužės mėn. atnaujintomis ir rugpjūčio mėn. skelbtomis prognozėmis. Šiemet Lietuvos BVP turėtų augti 2,7 proc. – 0,1 proc. punkto mažiau, nei prognozuota rugpjūčio mėn. Augimo kitais metais prognozė taip pat sumažinta 0,1 proc. punkto  iki 2,1 proc. Infliacijos prognozės, palyginti su rugpjūčio mėn., padidintos: bendroji infliacija šiemet sudarys 5,4, o kitąmet – 3,5 proc., atitinkamai 0,2 ir 0,4 proc. punkto daugiau. Nedarbo lygis, pernai sudaręs 6,9, šiemet turėtų sumažėti iki 6,8, o kitąmet – iki 6,6 proc.

TVF pažymi, kad pasaulio ekonomikos perspektyvas formuoja dvi priešingai veikiančios jėgos – technologijos ir geopolitika. Technologijos veikia kaip teigiamas paklausos pusės sukrėtimas: augant investicijoms į DI ir programinę įrangą, spartėja prekyba. O geopolitinė įtampa sukelia neigiamą pasiūlos pusės sukrėtimą – didina energetinių žaliavų kainas ir jų svyravimus bei infliaciją. Žaliavų rinkoms papildomą spaudimą daro ne tik konfliktas Artimuosiuose Rytuose, bet ir neigiamas Rusijos karo Ukrainoje poveikis eksportui per Juodąją jūrą.

TVF prognozuoja, kad šiemet pasaulio BVP augs 3,1, o kitąmet – 3,4 proc. Augimo šiais metais prognozė, palyginti su balandžio mėn. paskelbta prognoze, nepakeista, o kitąmet pasaulio ekonomika turėtų augti 0,2 proc. punkto sparčiau. Vis dėlto prognozuojamas augimas bus lėtesnis už ilgalaikį vidurkį – 2000–2019 m. pasaulio BVP kasmet vidutiniškai augo 3,7 proc. Numatoma, kad pasaulinė infliacija toliau didės. Išsivysčiusiose šalyse kainų augimas paspartės nuo 2,5 proc. (2025 m.) iki 3,1 proc. (2026 m.), o 2027 m. turėtų sulėtėti iki 2,7 proc.

Pernai pasaulio prekybos augimą laikinai paspartino dėl didesnių muitų iš anksto vykdyti pirkimai ir užsakymai. Šiemet šiam poveikiui slūgstant, o muitams ir toliau esant dideliems, tarptautinė prekyba turėtų augti lėčiau. Pernai augusi 5,0, šiemet pasaulio prekybos apimtis padidės 4,6 proc., tačiau kitąmet jos augimas paspartės iki 4,7 proc. Nepaisant sulėtėjimo, prekybos plėtrą ir toliau palaikys su DI technologijomis susiję prekių srautai. Didžiausią naudą iš šios tendencijos turėtų gauti Azijoje įsikūrusios technologijų eksportuotojos.

TVF pažymi, kad lankstus pasiūlos ir paklausos prisitaikymas padėjo sušvelninti naftos kainų sukrėtimą. Pasiūlos pusėje poveikį amortizavo keli veiksniai: mažesnė pasaulio ekonomikos priklausomybė nuo naftos nei per ankstesnius naftos kainų sukrėtimus, išaugusi gavyba už Persijos įlankos regiono ribų, dalies įprastai per Persijos įlanką gabenamos naftos srautų nukreipimas per kitus uostus ir papildomų naftos atsargų panaudojimas. Kartu didesnės naftos kainos slopino paklausą.

 Vis dėlto TVF pabrėžia, kad, nors pasaulio ekonomika iki šiol gana sėkmingai prisitaikė prie sukrėtimo, jos galimybės toliau absorbuoti neigiamus sukrėtimus yra ribotos. Vienas iš svarbių rizikos veiksnių – gerokai sumažėjusios naftos atsargos, kurių didelė dalis jau panaudota.

Euro zonos ekonomika šiemet turėtų augti panašiai kaip pernai – 1,1 proc. Tokia pati prognozė buvo pateikta ir balandžio mėn. Kitąmet numatomas šiek tiek spartesnis, tačiau gana vangus – 1,2 proc. – augimas. Ekonomikos plėtrą ir toliau ribos didelės energijos kainos ir mažas vartotojų pasitikėjimas. Kainų augimas, pernai siekęs 2,1, šiemet turėtų paspartėti iki 3,1 proc., o kitąmet jos turėtų kilti šiek tiek lėčiau – 2,8 proc. ir viršyti Europos Centrinio Banko nustatytą tikslinį lygį.

JAV ekonomika šiemet ir kitąmet ir toliau augs sparčiai – po 2,3 proc. Palyginti su balandžio mėn. prognozėmis, šių metų augimo įvertis nekeistas, o kitų metų – padidintas 0,2 proc. punkto. Didesnės naftos kainos JAV ekonomiką veikia palankiau, nes šalis yra grynoji naftos eksportuotoja. Ekonomikos plėtrą ir toliau palaikys ekspansinė fiskalinė politika, palankios finansinės sąlygos, tebesitęsiančios didelės verslo investicijos į technologijas, ypač į DI, ir spartus našumo augimas. Kainų augimas paspartės nuo 2,7 proc. (2025 m.) iki 3,6 proc. (2026 m.), o 2027 m. turėtų sulėtėti iki 2,8 proc.

Teikdamas politikos rekomendacijas, TVF pirmiausia pabrėžia būtinybę atkurti valstybių finansinius rezervus: valstybių skolos tebėra didelės, skolinimosi kaina didėja, o finansavimo poreikiai nemažėja. Todėl svarbu atsakingai valdyti viešuosius finansus, peržiūrėti valstybės išlaidas ir užtikrinti, kad fiskalinės politikos planai būtų patikimi ir tvarūs.

TVF taip pat pabrėžia, kad priemonės, skirtos išaugusių energijos kainų poveikiui gyventojams ir verslui sušvelninti, turėtų būti laikinos ir tikslinės – skiriamos tiems, kuriems pagalbos labiausiai reikia. Toks požiūris leistų išvengti pernelyg didelės naštos valstybės biudžetui.

Dažnėjant ekonominiams ir geopolitiniams sukrėtimams, TVF ragina stiprinti energetinį saugumą, išsaugoti atvirą tarptautinę prekybą ir bendradarbiavimą. Taip pat svarbu didinti pasirengimą DI plėtrai.

TVF yra 191 valstybę jungianti organizacija. Fondas siekia visų savo narių tvaraus ekonomikos augimo ir gerovės. Lietuva TVF narė yra nuo 1992 m., mūsų šaliai TVF atstovauja centrinio banko vadovas.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Tarptautiniai ryšiai, TVF