2012-03-15
Priežiūros tarnyba įgaliota savarankiškai spręsti kai kuriuos finansų rinkos priežiūros klausimus
Lietuvos banko valdyba Priežiūros tarnybai ir jos dviem departamentams pagal kompetenciją pavedė spręsti kai kuriuos finansų įstaigų priežiūros klausimus. Tokias galimybes numato Lietuvos banko įstatymas.
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba įgaliota prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams, išskyrus bankus, Centrinę kredito uniją, draudimo įmones, užsienio bankų, draudimo įmonių filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje, taikyti įstatymų nustatytas poveikio priemones, duoti nurodymus, įpareigojimus, taikyti draudimus ir kitas priemones.
Priežiūros tarnybai taip pat pavesta spręsti klausimus dėl licencijų, leidimų, sutikimų, pritarimų, neprieštaravimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo (galiojimo panaikinimo), išskyrus tam tikrus atvejus.
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamentas galės išduoti leidimus įregistruoti prižiūrimo finansų rinkos dalyvio įstatų (nuostatų) pakeitimus (pritarti įstatų pakeitimams, juos derinti), išskyrus leidimus įregistruoti įstatų pakeitimus dėl įstatinio kapitalo dydžio išdavimo. Riziką ribojančios priežiūros departamentas taip pat išduos leidimus rinkti arba skirti prižiūrimo finansų rinkos dalyvio vadovus (išskyrus bankų, Centrinės kredito unijos, draudimo įmonių, užsienio bankų, draudimo įmonės filialų). Riziką ribojančios priežiūros departamentas galės šiuos leidimus panaikinti.
Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentui Lietuvos banko valdyba pavedė spręsti klausimus dėl finansų maklerio licencijos išdavimo ir jos galiojimo panaikinimo, įskaitant sprendimus dėl asmens turimos kvalifikacijos pripažinimo tinkama vykdyti finansų maklerio funkcijas. Departamentas taip pat spręs klausimus dėl fizinių asmenų įrašymo į draudimo brokerių sąrašą ar išbraukimo iš jo, draudimo brokerio pažymėjimo išdavimo ir laikino jo galiojimo sustabdymo, pensijų kaupimo veiklos reklamos turinio ir formos išankstinio suderinimo.
Lietuvos banko valdybos nutarimas nebus taikomas atliekant mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatorių priežiūrą ir kitas atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas.
Atsižvelgiant į Priežiūros tarnybai suteiktus įgaliojimus, atitinkamai pakeisti Lietuvos banko nutarimai, kuriuose buvo tiesiogiai nustatyta, kad tam tikrus su kredito įstaigų, kitų subjektų priežiūra susijusius klausimus sprendė tik Lietuvos banko valdyba.
Pagal šiandien priimtą nutarimą, Lietuvos banko valdyba ir toliau spręs pagrindinius finansų rinkos dalyvių licencijavimo, bankams, Centrinei kredito unijai, draudimo įmonėms, užsienio bankų, draudimo įmonių filialams, taikytinų poveikio priemonių ir kitus svarbiausius su finansų rinkų priežiūra susijusius klausimus. Be to, nustatyta, jog Lietuvos banko valdybai išlieka teisė spręsti bet kurį Lietuvos banko struktūriniams padaliniams pavestą spręsti klausimą.
Šių metų pradžioje veiklą pradėjęs naujas Lietuvos banko padalinys – Priežiūros tarnyba prižiūri komercinius bankus ir kitas kredito bei mokėjimų įstaigas, vertybinių popierių ir draudimo rinkas, nagrinėja vartotojų bei finansų įstaigų ginčus. Šias funkcijas iki tol atliko likviduojamos Vertybinių popierių ir Draudimo priežiūros komisijos, Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentas. Už vartotojų ir finansų institucijų ginčų nagrinėjimą buvo atsakingos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei Draudimo priežiūros komisija.
Išduota mokėjimo įstaigos licenciją UAB „Verpetynė“
Lietuvos banko valdyba nutarė išduoti UAB ,,Verpetynė“ (Šiauliai) mokėjimo įstaigos licenciją, suteikiančią teisę teikti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 6 punkte nustatytą mokėjimo paslaugą: pinigų perlaidos. Iki šiol licencijos teikti mokėjimo paslaugas buvo išduotos 23 įmonėms.
UAB ,,Verpetynė“ pristato valstybinio socialinio draudimo, valstybines pensijas ir kitas išmokas, išmokamas „Sodros“ Šiaulių teritorinio skyriaus, šių išmokų gavėjams Šiaulių mieste ir rajone.
Pakeisti viešieji vartojimo kredito davėjų ir gavėjų sąrašai
Nuo šių metų pradžios vartojimo kreditų davėjų ir vartojimo kredito tarpininkų veiklos priežiūros funkcijas, tarp jų – ir viešojo vartojimo kredito davėjų ir viešojo vartojimo kredito tarpininkų sąrašų tvarkymą, vykdo Lietuvos bankas.
Lietuvos banko valdyba šiandien nutarė įrašyti 4 vartojimo kredito davėjų – BIGBANK AS filialo, UAB ,,General Financing“, UAB ,,NORDEA FINANCE LITHUANIA“ ir UAB Ūkio banko lizingo – 175 naujus tarpininkus į viešąjį vartojimo kredito tarpininkų sąrašą. Papildytas sąrašas bus skelbiamas Lietuvos banko interneto svetainėje.
Kartu nutarta išbraukti vartojimo kredito davėjo UAB ,,General Financing“ tarpininkus – UAB ,,BG arena“ ir S. Levutos firmą ,,SIGDANAS“ – iš viešojo vartojimo kredito tarpininkų sąrašo.
Be to, nutarta bankrutavusią bendrovę AB bankas SNORAS išbraukti iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo.
Pritarta kandidatūroms būti ADB „ERGO Lietuva“ valdybos nariais ir administracijos vadovu
Lietuvos banko valdyba pritarė Kęstučio Bagdonavičiaus, pretenduojančio eiti ADB „ERGO Lietuva“ valdybos pirmininko pareigas, bei Deniss Sazonovs, Maarika Liivamagi ir Sauliaus Jokubaičio, pretenduojančių eiti valdybos narių pareigas, kandidatūroms.
Lietuvos banko valdyba taip pat pritarė S. Jokubaičio, pretenduojančio eiti ADB „ERGO Lietuva“ administracijos vadovo pareigas, kandidatūrai.
Šie nutarimai priimti atsižvelgiant UADB „ERGO Lietuva“ prašymą.
UADB „ERGO Lietuva“ informavo Lietuvos banką apie tai, kad šios bendrovės akcininkas ERGO International AG priėmė sprendimą pertvarkyti UADB „ERGO Lietuva“ ir perrinko stebėtojų tarybą. Stebėtojų taryba iki pertvarkymo pabaigos ketina perrinkti esamus valdybos narius į naujos teisinės formos (akcinės draudimo bendrovės) draudimo įmonės valdybą, o naujos teisinės formos draudimo įmonės valdyba ketina perrinkti esamą administracijos vadovą į naujos teisinės formos draudimo įmonę.
Pakeista leidimų taikyti pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarka
Atsižvelgdama į naujus Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) reikalavimus, Lietuvos banko valdyba pakeitė Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarką. Tvarka nustatyta Lietuvos banko licenciją turintiems bankams ir Centrinei kredito unijai ar finansinei grupei priklausančio globojančio (patronuojančio) banko grupei, norintiems taikyti pagrindinį arba pažangųjį vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo metodą (IRB metodą) ir (arba) pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (AMA metodą) skaičiuojant kapitalo pakankamumą.
Šiandien papildytame dokumente nustatyta, kad taikantys arba planuojantys taikyti AMA metodą bankai, neturintys globojančių (patronuojančių) bankų kitose ES valstybėse narėse, turi parengti AMA metodo pakeitimų politiką, kuria vadovaujantis būtų įgyvendinami AMA metodo pakeitimai, įskaitant jų patikimumo vertinimą, tinkamą dokumentavimą, atsakomybės pasiskirstymą ir nepriklausomą AMA metodo pakeitimų peržiūrą. Nurodyti reikalavimai, kaip bankas turėtų suklasifikuoti galimus AMA metodo pakeitimus pagal jų svarbą į nustatytas kategorijas, ir galimi kriterijai, kuriais remiantis bankas turėtų atlikti tokį klasifikavimą.
Bankai, turintys patronuojančius bankus kitose ES valstybėse narėse, gavę leidimą taikyti AMA metodą finansinėje grupėje, atskiros AMA pakeitimų politikos nerengs, tačiau turės įrodyti, kad sugebės taikyti finansinės grupės AMA pakeitimų politiką.
Dokumente apibrėžti galimi Lietuvos banko veiksmai priklausomai nuo planuojamų AMA pakeitimų reikšmingumo. Tais atvejais, kai bankas planuoja įdiegti AMA metodo papildymus arba reikšmingus pakeitimus, būtina gauti išankstinį Lietuvos banko leidimą. Bankui papildomai gali būti nurodyta patobulinti AMA metodo pakeitimus arba atlikti paralelinį kapitalo poreikio skaičiavimą, kad būtų galima įvertinti kiekybinį AMA metodo pakeitimų poveikį kapitalo bazei. Svarbiems AMA metodo pakeitimams įgyvendinti leidimo nereikia, tačiau būtina gauti Lietuvos banko atsakymą, kad jis neprieštarauja pakeitimų įgyvendinimui. Nežymūs AMA metodo pakeitimai gali būti įgyvendinami be išankstinio leidimo ar Lietuvos banko atsakymo dėl neprieštaravimo jų įgyvendinimui, apie juos kartą per metus informuojant Lietuvos banką.