2023-02-03
Nepateikus informacijos – nesuteikta licencija
Į Lietuvos banką kreipėsi UAB „FINZAMI“, prašydama išduoti mokėjimo įstaigos licenciją, tačiau bendrovė nepateikė išsamios licencijavimui būtinos informacijos, susijusios su vadovų ir akcininkų tinkamumu, dokumentų, kurie pagrįstų, kad bendrovės nuosavo kapitalo dydis yra ne mažesnis, nei nustatyta Mokėjimo įstaigų įstatyme, nenurodė, kaip ketina apsaugoti klientų lėšas, kokias numato taikyti pinigų plovimo prevencijos priemones.
Nors licencijavimo metu Lietuvos bankas suteikia galimybę papildyti ir patikslinti pateikiamą informaciją, tačiau UAB „FINZAMI“ šia galimybe nepasinaudojo. Atsižvelgęs į tai, kad bendrovė nepateikė būtinos informacijos, Lietuvos bankas netenkino jos prašymo dėl mokėjimo įstaigos licencijos.
Lietuvos bankas siekia, kad į finansų rinką ateitų tinkamai pasirengę dalyviai, kurie teiktų kokybiškas paslaugas vartotojams, skirtų reikiamą dėmesį atitikties, visų pirma pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, reikalavimams. Jis atkreipia dėmesį, kad finansų rinkos dalyvių licencijų siekiančios bendrovės turi būti tinkamai pasirengusios ne tik licencijuojamai veiklai, bet ir pačiam licencijavimo procesui – turi pateikti visą informaciją, duomenis ir dokumentus, būtinus tokio prašymo įvertinimui.
Pastebima, kad atvejų, kai į Lietuvos banką dėl licencijų kreipiasi tinkamai nepasirengę, nebendradarbiaujantys pareiškėjai, pastaruoju metu pasitaiko nemažai. Naujausias finansų rinkos dalyvių licencijavimo aktualijas, geriausios praktikos pavyzdžius ir rekomendacijas Lietuvos bankas pristatys š. m. vasario 8 d. vyksiančiame konsultaciniame renginyje „Pasirengimas sklandžiam licencijavimo procesui ir planuojamai veiklai“.
Už Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pažeidimus – panaikinta licencija
Lietuvos bankas atliko UAB SHIFT Financial Services LT patikrinimą ir nustatė, kad ši mokėjimo įstaiga šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus.
Tikrinamuoju laikotarpiu nustatyta, kad įstaigos vidaus kontrolės priemonės, susijusios su kliento tapatybės nustatymu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu, nebuvo pakankamos ir neatitiko reikalavimų. Be to, rimtų trūkumų nustatyta UAB SHIFT Financial Services LT operacijų stebėsenos sistemoje - taikomos priemonės neleido laiku ir efektyviai nustatyti įtartinų operacijų, atlikti jų tyrimo. Įstaiga praktikoje neužtikrino tinkamo pinigų perlaidų stebėsenos, neanalizavo neįprastų kliento perlaidų, nesiėmė tinkamų priemonių nustatyti tokių perlaidų lėšų kilmės, neatliko vidaus tyrimų dėl įtartinos kliento veiklos ar perlaidų ir apie tokius atvejus nepranešė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai.
UAB „SHIFT Financial Services LT“ nebuvo paskyrusi valdybos nario, atsakingo už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, neužtikrino, kad būtų laikomasi šios srities vidaus kontrolės procedūrų.
Atsižvelgusi į pažeidimų pobūdį ir kitas aplinkybes, Lietuvos banko valdyba panaikino UAB SHIFT Financial Services LT mokėjimo įstaigos licenciją.
Lietuvos bankas yra ne kartą atkreipęs licencijuotų finansų rinkos dalyvių dėmesį į atitikties, ypač pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, svarbą. Šiai sričiai centrinis bankas ir toliau skirs ypatingą dėmesį.
Lietuvos centrinei kredito unijai – reikalavimai dėl papildomo kapitalo
Lietuvos banko valdyba apsvarstė Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) rezultatus. SREP apėmė visų LCKU ir LCKU grupės veiklos sričių, kuriose jos susiduria su reikšminga rizika, ir valdymo (taip pat rizikos valdymo sistemos kokybės) įvertinimą bei LCKU ir LCKU grupės kapitalo įvertinimą pagal esamus kapitalo pakankamumo reikalavimus.
Įvertinusi visus neigiamus veiksnius, galinčius paveikti LCKU ir LCKU grupės kapitalą, ir apibendrinusi SREP rezultatus, Lietuvos banko valdyba nustatė LCKU ir LCKU grupei papildomo kapitalo reikalavimo dydį, siekiantį 2,71 proc. LCKU ir 1,61 proc. LCKU grupės pagal riziką įvertintų pozicijų sumos.
Papildomo kapitalo reikalavimo dydį LCKU ir LCKU grupė turi dengti bent 56,25 proc. bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) ir bent 75 proc. 1 lygio kapitalo (T1).
Atsižvelgiant į papildomo kapitalo reikalavimo dydį, turi būti tenkinami šie minimalūs SREP nuosavų lėšų reikalavimai:
- 6,02 proc. LCKU ir 5,41 proc. LCKU grupės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas;
- 8,03 proc. LCKU ir 7,21 proc. LCKU grupės 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas;
- 10,71 proc. LCKU ir 9,61 proc. LCKU grupės bendro SREP kapitalo pakankamumo koeficientas.
LCKU ir LCKU grupei rekomenduojama turėti po 0,5 proc. antros pakopos gairių (angl. P2G) kapitalo dydį, jis turėtų būti įtrauktas į LCKU ir LCKU grupės kapitalo planavimo ir rizikos valdymo sistemas, įskaitant norimos prisiimti rizikos valdymo sistemą ir gaivinimo planavimą.
LCKU vienija 45 kredito unijas.
Skirta premija už ekonomikos srities disertaciją
Lietuvos banko valdyba skyrė 5 tūkst. eurų vertės premiją Jonui Striaukui už ekonomikos srities disertaciją – darbą „Estimation and Inference for High Dimensional Mixed Frequency Data Models“.
J. Striauko daktaro disertacijoje kuriami mašinų mokymusi grindžiami ekonometriniai metodai, pritaikyti didelės dimensijos įvairaus dažnio duomenims modeliuoti. Nors disertacijoje pristatomi keli nauji teoriniai straipsniai, pagrindžiantys šiuos metodus, didžioji jos dalis susijusi su jų taikymu. Disertacijoje aptariamos kelios naujos ir įdomios empirinio pritaikymo sritys. J. Striaukas teigia, kad bendrojo vidaus produkto augimo prognozavimas dabar (angl. nowcasting) yra itin aktuali pritaikymo sritis centriniams bankams. Savo disertacijoje jis parodo, kad, palyginti su šiuo metu centrinių bankų taikomais metodais, su jo siūlomais metodais galima gauti tikslesnes prognozes, todėl jie yra tikslesnė priemonė centriniams bankams stebėti ekonominę veiklą tikruoju laiku. J. Striaukas disertaciją apsigynė Leveno katalikiškajame universitete (Belgija).
Lietuvos bankas kiekvienais metais rugpjūčio–rugsėjo mėn. kviečia ekonomikos mokslininkus ir apsigynusius disertaciją ekonomikos ir finansų mokslų daktarus teikti paraiškas gauti Lietuvos banko premiją už ekonomikos srities disertaciją. Pateiktus darbus vertina komisija, kurią sudaro mokslininkai iš Lietuvos banko Tyrimų centro, Lietuvos ir užsienio universitetų atstovai. Vlado Jurgučio premija šiais metais neskirta. Daugiau informacijos apie Lietuvos banko premijas čia.
Pakeistos taisyklės
Lietuvos banko valdyba pritarė Susidėvėjusių, sugadintų litų banknotų ir monetų bei centų monetų keitimo taisyklių pakeitimams. Pakeitimais įtvirtinama asmens duomenų tvarkymo Lietuvos bankui keičiant susidėvėjusius ir sugadintus litų banknotus ir monetas bei centų monetas tvarka. Be to, pakeitimais šių taisyklių nuostatos suderinamos su galiojančiais teisės aktais, patikslinami jose įtvirtinti sugadintų litų banknotų ir monetų bei centų monetų požymiai.