Lietuvos banko valdybos nutarimai

Lietuvos banko valdyba nustatė, kokio dydžio įmokas septyni bankai, Lietuvos centrinė kredito unija ir viena investicinė bendrovė turės mokėti į specialų fondą, kurio lėšos būtų naudojamos prireikus pertvarkyti bankus ir kitas dideles finansų įstaigas, jei jos susidurtų su finansiniais sunkumais. Tokio fondo sukūrimas, taip pat Lietuvos banko funkcija nurodyti mokėtojus ir nustatyti jų įmokų dydį yra numatyta 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojus Finansinio tvarumo įstatymo pakeitimams. Jo pataisomis sustiprintos galimybės tinkamai užtikrinti finansų sistemos stabilumą.

Naująja tvarka sumažinama sisteminės bankų sektoriaus krizės tikimybė, taip išvengiant ekonominės gerovės nuosmukių. Taip pat pataisomis užtikrinama, kad susiklosčius nepalankioms ekonominėms aplinkybėms bankų patirti nuostoliai nebūtų perkeliami ant mokesčių mokėtojų pečių – atsakomybę, visų pirma, turės prisiimti patys bankai ir jų kreditoriai. 

Naująjį nacionalinį fondą administruos valstybės įmonė ,,Indėlių ir investicijų draudimas“. Į jį įmokas turės mokėti AB SEB bankas,  „Swedbank“, AB , AB DNB bankas, AB Šiaulių bankas, AB „Citadele“ bankas, AB bankas „Finasta“, UAB Medicinos bankas, Lietuvos centrinė kredito unija, UAB FMĮ „Orion Securities“.  Jų įmokų suma 2015 m. sudarys 10,1 mln. eurų.

Iš anksto mokamų įmokų į pertvarkymo fondą metinė norma 2015 m. sudarys 0,1 proc. apdraustųjų indėlių, arba 10,1 mln. eurų.

Reglamente (ES) 806/2014 numatyta, kad 2016 m. sausio 1 d. pradės veikti Europos Sąjungos Bendras pertvarkymo fondas, todėl draudimo įmonė 2015 m. surinktas įmokas iki 2016 m. sausio 31 d. turės pervesti į Lietuvos banko nurodytą Bendro pertvarkymo fondo sąskaitą. AB FMĮ „Orion Securities“ Bendrame pertvarkymo fonde nedalyvaus, todėl šios įstaigos įmokos ir toliau liks nacionaliniame pertvarkymo fonde.

Keturi bankai – sisteminės svarbos įstaigos

Lietuvos banko valdyba nutarė AB SEB banką, „Swedbank“, AB, AB DNB banką ir AB Šiaulių banką patvirtinti kaip nacionalinės sisteminės svarbos įstaigas. Šioms įstaigoms nurodyta iki 2016 m. pabaigos sukaupti nustatytus papildomus kapitalo rezervus.

Nustatyti tokie papildomi kitų sistemiškai svarbių įstaigų kapitalo rezervai:  AB SEB banko – 2 proc. viso pagal riziką įvertinto turto sumos; „Swedbank“, AB, – 2 proc. viso pagal riziką įvertinto turto sumos;  AB DNB banko – 2 proc. viso pagal riziką įvertinto turto sumos; AB Šiaulių banko – 0,5 proc. viso pagal riziką įvertinto turto sumos.

Siekiant padidinti sistemiškai svarbių bankų atsparumą neigiamiems šokams, Ketvirtosios kapitalo reikalavimų direktyvos nuostatuose numatyti papildomi kapitalo reikalavimai nacionalinėms sisteminės svarbos finansų institucijoms. Šių nuostatų taikymą Lietuvoje reglamentuoja 2015 m. balandžio 9 d. Lietuvos banko valdybos patvirtintos Kapitalo rezervų sudarymo taisyklės. Su sunkumais susidūrusio sistemiškai svarbaus banko bankrotas galėtų neigiamai paveikti finansų sistemą, o kartu ir visą šalies ekonomiką. Papildomi kapitalo rezervai nacionalinės sisteminės svarbos finansų institucijoms nustatomi atsižvelgiant į šių institucijų svarbą bei potencialią žalą, kurią patirtų šalies finansų sektorius ir visa ekonomika įvykus konkrečios institucijos žlugimui. Nustatytas papildomas kapitalas leis šioms institucijoms atlaikyti didesnius galimus nuostolius ir taip mažins šių įstaigų bankroto tikimybę.

Lietuvoje sistemiškai svarbių finansų institucijų sąrašas ir joms priskirtų kitų sistemiškai svarbių institucijų kapitalo rezervo dydžiai, kurie gali svyruoti nuo 0 iki 2 proc. viso pagal riziką įvertinto banko turto sumos, bus nuolatos atnaujinami ir skelbiami kiekvienų metų pabaigoje (iki gruodžio 1 d.). Numatoma, kad sistemiškai svarbios institucijos sukaupti atitinkamą kapitalo rezervą turės per vienerių metų pereinamąjį laikotarpį. Pavyzdžiui, 2015 m. kaip sistemiškai svarbios institucijos pripažintos įstaigos papildomo kapitalo rezervo reikalavimą turės tenkinti nuo 2016 m. gruodžio 31 d.

Įvertinti Lietuvos centrinės kredito unijos priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatai

Lietuvos banko valdyba įvertino Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatus. Procesas apėmė visų veiklos sričių, kuriose LCKU susiduria su reikšminga rizika, įvertinimą, valdymo įvertinimą ir LCKU kapitalo įvertinimą esamų kapitalo pakankamumo reikalavimų kontekste.

Apsvarsčiusi LCKU priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatus, Lietuvos banko valdyba priėmė sprendimą, kad LCKU turi tenkinti 14,7 proc. bendro pirmojo lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą ir 18,2 proc. bendro kapitalo pakankamumo koeficientą. Šie minimalūs nuosavų lėšų reikalavimai yra nustatyti iki kito priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatų svarstymo Lietuvos banko valdyboje.

UAB ,,Contabilita“ gavo mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją

Lietuvos banko valdyba išdavė UAB ,,Contabilita“ mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją, suteikiančią teisę teikti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 6 punkte nurodytą mokėjimo paslaugą – pinigų perlaidas.

Bendrovė teiks įmokų už komunalines paslaugas surinkimo iš šių paslaugų vartotojų paslaugas ir iš abonentų gautus mokėjimus į bendrovės vardu atidarytas sąskaitas paskirstys komunalinių paslaugų teikėjams. Ta veikla užsiimti numatoma Šiaurės Vakarų Lietuvos regione.

Lietuvoje  jau išduotos 38 mokėjimo įstaigų licencijos.

Patvirtinti nauji bazinio pensijų anuiteto dydžiai

Lietuvos banko valdyba patvirtino bazinio pensijų anuiteto dydžių lentelę. Palyginus apskaičiuotus bazinio pensijų anuiteto dydžius su praeitų metų anuiteto 62 m. asmenims dydžiais, matyti, kad pensijų anuiteto dydis sumažėjo 7,24 proc. (privalomojo pensijų anuiteto riba padidėjo nuo 10 874 iki 11 723 Eur).

Nauji bazinio pensijų anuiteto dydžiai įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d. Jie keičiasi dėl kintančios maksimalios techninės palūkanų normos, taip pat dėl kartą per metus tikslinamos mirtingumo lentelės.

Patvirtinti Draudimo ir perdraudimo įmonių grupių priežiūros nuostatai

Lietuvos banko valdyba patvirtino Draudimo ir perdraudimo įmonių grupių priežiūros nuostatus.

Dokumente numatyti reikalavimai dėl draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės mokumo skaičiavimo, mokumo kapitalo reikalavimo skaičiavimo metodų pasirinko ir taikymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės, taip pat reikalavimai dėl draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės rizikos koncentracijos ir tarpusavio sandorių priežiūros. Taip pat nustatytos Lietuvos banko teisės ir pareigos, turimos vykdyti  atliekant draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupių priežiūrą. Ši priežiūra atliekama bendradarbiaujant su kitomis priežiūros institucijomis.

Grynųjų pinigų tvarkytojai skatinami teikti monetų pakavimo ritinėliais paslaugą

Siekdamas perimti euro zonos gerąją praktiką, Lietuvos bankas optimizuos Lietuvos banko grynųjų pinigų tvarkymo procesus ir skatins į šiuos procesus įsitraukti išorės grynųjų pinigų tvarkytojus. Jiems bus sudarytos sąlygos teikti bankams neritiniuotų eurų monetų priėmimo ir jų pakavimo ritinėliais paslaugą. Ją dabar teikia Lietuvos bankas. Jis priima iš bankų neritiniuotas eurų monetas (išskyrus netinkamas apyvartai), jas pakuoja ritinėliais ir bankams išduoda tik ritiniuotas monetas. Ši Lietuvos banko nemokamai teikiama paslauga iškreipia konkurencinę aplinką ir nesudaro paskatų privatiems grynųjų pinigų tvarkytojams tokias paslaugas teikti patiems.

Lietuvos banko valdyba nustatė Lietuvos banko visų nominalų euro centų ir eurų monetų pakavimo monetų ritinėliais įkainį – 0,1071 Eur (su PVM) už vieną monetų ritinėlį.

Kad šalies pinigų pervežimo įmonės turėtų pakankamai laiko parengti reikiamus operacinius pajėgumus neritiniuotų monetų srautui iš bankų priimti ir vykdyti ritiniavimo paslaugą, įkainis bus pradėtas taikyti nuo 2016 m. liepos 1 d.

Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Europos Centrinio Banko apibrėžta nacionalinių centrinių bankų įkainių politika, taikytina eurą įsivedusių šalių nacionaliniams centriniams bankams.

Pakeistas kolekcinių ir proginių eurų monetų išleidimo planas

Nepriklausomybės įtvirtinimo 25-mečiui skirta kolekcinė eurų moneta į apyvartą bus išleista kitų metų trečiąjį ketvirtį, taip pabrėžiant Lietuvos priėmimo į Jungtinių Tautų Organizaciją datą – 1991 m. rugsėjo 17 d. O moneta iš serijos „Lietuvos mokslas“ (skirta fizikai), sukurta gana sklandžiai ir sparčiai, į apyvartą bus išleista kitų metų pirmąjį ketvirtį, atkreipiant dėmesį į Lietuvos mokslų akademijos įkūrimo 75-metį (1941 m. sausio 16 d.). Tai numatyta Lietuvos banko valdybos pakeistame Kolekcinių eurų monetų išleidimo 2016–2017 metais ir proginių eurų monetų su Lietuvos nacionaline puse išleidimo 2015–2017 metais plane.

Pagal planą numatyta 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį pratęsti ankstesniais metais iš spalvotųjų metalų (vario ir nikelio lydinių) išleistų ir tarp kolekcininkų populiarių monetų programą. Jos pirmajame etape išleistos monetos buvo skirtos Lietuvos kurortams Birštonui, Druskininkams, Neringai ir Palangai), antrajame pasirodė monetos, įamžinusios gamtos ir žmogaus kūrinius (Stelmužės ąžuolą, verpstę, kurėną ir Puntuką). Trečiojo etapo monetų temos išsamiau bus aptartos kitų metų pradžioje.

Grynieji pinigai, Finansų rinkos dalyvių priežiūra, Bankai, Kredito unijos, Mokėjimo įstaigos, Draudikai, Lietuvos centrinė kredito unija, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, Citadele" bankas, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, UAB FMĮ „Orion Securities“, AB SEB bankas, Luminor Bank AB, "Swedbank", AB