2010-12-23
Lietuvos banko valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2472 straipsniu, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą..
1. Dėl administracinio teisės akto pažeidimo bylos
Lietuvos banko valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2472 straipsniu, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą akcinės bendrovės Ūkio banko administracijos vadovui Gintarui Ugianskiui. Valdyba nustatė, kad G. Ugianskis yra atsakingas už padarytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1724 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos banko teisėtų raštiškų nurodymų nevykdymas ar netinkamas vykdymas), ir nutarė skirti G. Ugianskiui administracinę nuobaudą - 6 500 Lt baudą.
2. Dėl Vilniaus regiono kredito unijos inspektavimo rezultatų
Lietuvos banko valdyba apsvarstė Vilniaus regiono kredito unijos inspektavimo rezultatus. Valdyba nutarė įspėti šią kredito uniją dėl inspektavimo metu nustatytų teisės aktų pažeidimo ir įpareigoti iki 2011 m. kovo 31 d. pašalinti nustatytus pažeidimus ir kredito unijos veiklos trūkumus bei informuoti apie tai Lietuvos banką. Kredito unija taip pat įpareigota nuo 2011 m. sausio 1 d kas mėnesį teikti Lietuvos bankui balansinę bei pelno (nuostolio) ataskaitą ir informaciją apie paskolų vertinimą.
3. Dėl Kauno kredito unijos inspektavimo rezultatų.
Lietuvos banko valdyba apsvarstė Kauno kredito unijos inspektavimo rezultatus. Atsižvelgdama į inspektavimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus ir kredito unijos veiklos trūkumus, Valdyba nutarė laikinai uždrausti Kauno kredito unijai teikti skolinimo (įskaitant hipotekines paskolas) finansinę paslaugą. Draudimas galios kol ši kredito unija pradės vykdyti didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, iki atskiro Lietuvos banko sprendimo atšaukti šią poveikio priemonę. Kauno kredito unija taip pat įpareigota iki 2011 m. kovo 31 d. pašalinti inspektavimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus ir veiklos trūkumus ir informuoti apie tai Lietuvos banką. Taip pat nutarta, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. Kauno kredito unija turės Lietuvos bankui kas mėnesį teikti balansinę bei pelno (nuostolio) ataskaitą ir informaciją apie paskolų vertinimą.
4. Dėl Lietuvos banko valdybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 03-88 „Dėl poveikio priemonių taikymo Panevėžio kredito unijai“ pakeitimo
Š.m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos banko valdyba pritaikė Panevėžio kredito unijai poveikio priemonę, susijusią su šios kredito unijos didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo nevykdymu - kol kredito unija pradės vykdyti Lietuvos banko nurodymą, susijusį su šio normatyvo vykdymu, už kiekvieną šio nurodymo nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną ateityje sumokėti 500 Lt baudą. Atsižvelgdama į tai, kad Panevėžio kredito unija ėmėsi priemonių šio normatyvo vykdymui užtikrinti, Valdyba nutarė pakeisti minėtą nutarimą ir nustatyti kredito unijai 250 Lt baudą už kiekvieną didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo nurodymo nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną ateityje skirti kredito unijai, kol kredito unija pradės vykdyti Lietuvos banko nurodymą, už kiekvieną šio nurodymo nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną ateityje 250 Lt baudą.
5. Informacija apie maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo vykdymą Lietuvos centrinėje kredito unijoje
Klausimo svarstymas bus tęsiamas kitame Valdybos posėdyje.
6. Dėl leidimo įregistruoti akcinės bendrovės Šiaulių banko įstatų pakeitimus
Lietuvos banko valdyba leido Šiaulių bankui įregistruoti banko įstatų pakeitimus, susijusius su banko akcijų suteikiamų teisių ir banko organų kompetencijos pasikeitimu, patvirtintus 2010 m. lapkričio 18 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame banko akcininkų susirinkime.
Įstatai pakeisti siekiant suderinti Šiaulių banko įstatų nuostatas su pasikeitusiomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis.
7. Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 138 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų“ pakeitimo
Lietuvos banko valdyba pakeitė Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas atsižvelgdama į naujus Europos Parlamento ir Tarybos reikalavimus.
Siekiant užtikrinti bankų kapitalo bazės stabilumą esant tam tikram globalių rinkų neapibrėžtumui ir atsižvelgiant į Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintų minimaliam kapitalui taikomų pereinamojo laikotarpio priemonių pratęsimą, iki 2011 m. pabaigos pratęstas pereinamasis laikotarpis dėl minimalaus kapitalo lygio bankuose išlaikymo. Nustatyta, kad 2011 metais Lietuvoje veikiančių bankų kapitalas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 80 proc. kapitalo poreikio, apskaičiuoto pagal tvarką, taikytą iki Basel II reikalavimų įsigaliojimo.
8. Dėl Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų pateikimo
Lietuvos banko valdyba pakeitė Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatas. Šiame dokumente nurodyti pagrindiniai principai, kuriais turi vadovautis kredito įstaigos, siekdamos užtikrinti, kad vidaus kontrolės sistema ir rizikos vertinimas (valdymas) veiktų efektyviai ir užtikrintų saugią bei stabilią veiklą.
Pakeistame dokumente reikalaujama, kad banko vykdoma atlyginimų politika priklausytų nuo banko prisiimamos rizikos lygio ir būtų glaudžiai integruota į rizikos valdymo sistemą, skatindama veiksmingą rizikos valdymą.
Tokio reikalavimo būtinybė kilo kaip atsakas į pastaruoju metu tarptautinėje rinkoje iškilusias sistemines finansų sistemos problemas, kurias nemaža dalimi sąlygojo neatsakinga kai kurių didelių finansų įstaigų atlyginimų politika, paskatinusi darbuotojus prisiimti riziką, kuri viršija bendrą toleruojamą rizikos lygį ir kenkia patikimam ir veiksmingam rizikos valdymui. Naujasis vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo sistemos komponentas, į kurį bankai privalės atsižvelgti savo kasdienėje veikloje, turėtų paskatinti atsakingiau įvertinti atlyginimų politikos ir toleruotino rizikos lygio santykį.
9. Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 139 „Dėl Išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų pripažinimo tvarkos“ pakeitimo
Lietuvos banko valdyba pakeitė Išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų pripažinimo tvarką. Šiame dokumente nustatyti minimalūs reikalavimai išorinėms kredito rizikos vertinimo institucijoms, siekiant užtikrinti Lietuvos bankų kapitalo pakankamumo skaičiavimo, reglamentuoto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje, pagrįstumą.
Pakeistame dokumente nurodyta kaip elgtis, kai išorės kredito rizikos vertinimo institucijų suteikti reitingai naudojami nustatant rizikos koeficientus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms. Tokie reitingai būtų pripažįstami tinkamais, jei būtų tenkinama papildoma sąlyga, kad pakeitimo vertybiniais popieriais išorinis kredito vertinimas apimtų ir kredito apsaugos, kurią teikia pats investuojantis bankas, poveikį. Bankas turėtų negalėti, pasiteisindamas ta apsauga, minėtoms pozicijoms taikyti mažesnį rizikos koeficientą.
10. Dėl Lietuvos banko valdybos 2007 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 133 „Dėl Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
Lietuvos banko valdyba pakeitė Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bendrąsias nuostatas, kuriomis turi vadovautis kredito įstaigos. Pakeitimai padaryti atsižvelgus į finansų krizės padarinius.
Pakeistame dokumente pabrėžiama, kad bankai ypatingą dėmesį turi skirti makroekonominių scenarijų sudarymui, apimant ne tik siauruosius banko veiklos aspektus, bet ir pakankamai išsamiai sumodeliuojant scenarijus, apimančius įvairius su monetarine politika, finansinio sektoriaus plėtra, biržos prekių kainomis, politiniais aspektais, stichinėmis nelaimėmis susijusius veiksnius, t.y. veiksnius, vykstančius ar galinčius įvykti nepriklausomai nuo banko veiklos, tačiau galinčius turėti įtakos banko veiklai ir finansinei būklei. Kuo sudėtingesnis makroekonominis scenarijus, tuo jo prielaidos turi būti konservatyvesnės.
Anksčiau Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bendrosiose nuostatose numatyti testavimo būdai tokie, kaip scenarijaus analizė ir jautrumo testas, papildyti nauju testavimo būdu - atvirkštiniu testavimu, kurio įvedimo reikalingumas pasireiškė būtent įvertinus finansų krizės padarinius. Šio testavimo būdo esmė yra nustatyti reikšmingą neigiamą rezultatą, vėliau nustatant tą rezultatą sąlygojančias priežastis ir įvykius. Tai yra rizikos valdymo priemonė, kurios pagalba nustatomos įvairios galimos įvykių ir rizikos koncentracijos kombinacijos, paprastai neapimtos scenarijų analizės ir (ar) jautrumo testu.
Be to, pakeistos likvidumo rizikos testavimo reikalavimų formuluotės, atsižvelgiant į naujausias su likvidumo rizikos valdymu susijusias nuostatas, apimančias nurodymus bankams sudaryti likvidumo atsargą bei likvidumo atsvaros pajėgumą pagal Lietuvos banko valdybos 2010 m. gegužės 25 d. patvirtintas Likvidumo normatyvo skaičiavimo taisykles. Nustatyta, kad likvidumo rizikos testavimas turi apimti trijų rūšių nepalankių sąlygų scenarijus: išskirtinai nepalankių sąlygų scenarijų, rinkos, skirtą konkrečiai rinkai, scenarijų ir šių scenarijų derinį. Pirmajame naudojamos prielaidos apima pagrindinius veiksnius, susijusius su banko vidaus pokyčiais, pavyzdžiui, tikimybė, kad nebus pratęstas įmonių neužtikrintas didmeninis finansavimas; indėlininkų pasitraukimas ir indėlių atsiėmimas; banko patikimumo reitingo sumažėjimas; spartus nemokių skolininkų skaičiaus augimas; kredito linijų, suteiktų bankui, sumažėjimas. Antrojo scenarijaus prielaidos apima pagrindinius veiksnius, susijusius su rinkoje vykstančiais pokyčiais, pavyzdžiui, tarpbankinės rinkos likvidumo sumažėjimas, kai kurio turto likvidumo vertės sumažėjimas, finansavimo rinkos sąlygų suprastėjimas, stambių indėlininkų pasitraukimas iš šalies, krizės kitų valstybių finansų rinkose, užsienio ar nacionalinės valiutos nuvertėjimas. Taikant scenarijų derinį reikia atsižvelgti ne tik į abiejų scenarijų prielaidas, bet ir į šių prielaidų tarpusavio sąveika.
Pakeistame dokumente išsamiau apibūdinti su koncentracijos rizikos testavimu susiję aspektai. Atsižvelgdami į Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatas, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149, bankai turi testuoti tiek koncentracijos riziką kitų rizikos rūšių viduje (angl. intra-risk concentrations), tiek koncentracijos riziką tarp skirtingų rizikos rūšių (angl. inter-risk concentrations) pagal balansines ir nebalansines pozicijas bankinėje ir prekybos knygose. Dokumente pabrėžiama, kad naujai įvestas atvirkštinis testavimas yra ypač rekomenduojamas koncentracijos rizikos testavimo būdas, leidžiantis išanalizuoti neįprastas skirtingų rizikos rūšių tarpusavio ir vidaus koreliacijas nustatant nepalankius, bet tikėtinus įvykius, sąlygojančius šios koncentracijos atsiradimą.
11. Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl Minimalių kredito įstaigų darbuotojų atlygio politikos reikalavimų“ pakeitimo
Lietuvos banko valdyba pakeitė Minimalius kredito įstaigų darbuotojų atlygio politikos reikalavimus. Tai padaryta atsižvelgiant į naujus Europos Sąjungos dokumentus.
Pakeista kintamojo atlygio skyrimo ir mokėjimo tvarka. Nustatyta, kad reikšmingos dalies, t.y. ne mažiau kaip 40 procentų (o kai kintamasis atlygis banko nuomone yra labai didelis - ne mažiau kaip 60 procentų), kintamojo atlygio mokėjimas turi būti atidedamas. Aidėjimo laikotarpis negali būti trumpesnis nei 3 - 5 metai. Be to, kintamojo atlygio, įskaitant ir atidėtąją dalį, išmokėjimas vykdomas tik esant tvariai banko finansinei padėčiai ir turi būti siejamas su banko, verslo padalinio ir atskiro darbuotojo veiklos rezultatais. Taip pat yra nustatytas reikalavimas koreguoti (sumažinti) arba visai nemokėti kintamojo atlygio, jei banko veiklos rezultatai neatitinka banko veiklos strategijoje numatytų rodiklių arba veikla nuostolinga. Ne mažiau kaip pusę kintamojo atlygio bankai turės paskirti akcijomis, su akcijomis susijusiomis finansinėmis priemonėmis arba kitomis nepiniginėmis priemonėmis, kurioms dar yra nustatomas teisių perleidimo atidėjimo laikotarpis. Atsižvelgus į visus šiuos apribojimus bankai realiai pinigais išmokėti galės tik 20-30 procentų skiriamo kintamojo atlygio. Tokios priemonės numatytos siekiant kuo labiau susieti darbuotojų skatinimą su banko ilgalaikės tęstinės veiklos interesais, veiklos rezultatais, veiklos ciklo fazėmis ir banko finansine padėtimi.
Bankai taip pat turės įsteigti atlyginimų komitetą, kuris vertins kintamojo atlygio skyrimo politiką, praktiką ir paskatas, tiesiogiai prižiūrės už rizikos valdymą ir atitikties kontrolę atsakingų vadovaujančių darbuotojų kintamuosius atlygius bei rengs sprendimų dėl kintamojo atlygio skyrimo projektus. Šiuos projektus tvirtins banko stebėtojų taryba.
Papildyta informacijos apie atlygių skyrimą atskleidimo visuomenei dalis, įtraukiant suminę informaciją apie kintamąjį atlygį įvairiais segmentais: pagal veiklos rūšis, darbuotojų kategorijas, kintamojo atlygio mokėjimo priemones ir kt.
Lietuvos bankas, vertindamas minimalių kredito įstaigų darbuotojų atlygio politikos reikalavimų įgyvendinimą, remsisirEuropos bankų priežiūros komiteto CEBS išleistų Atlyginimo politikos ir praktikos gairių nuostatomis.
12. Dėl leidimo tapti Radviliškio kredito unijos vadovu
Radviliškio kredito unija informavo Lietuvos banką, kad kredito unijos administracijos vadove išrinkta Nijolė Rimaitė. Lietuvos banko valdyba neprieštaravo šiam paskyrimui.
13. Dėl leidimo tapti Druskininkų kredito unijos vadovu
Lietuvos banke gautas Druskininkų kredito unijos prašymas išduoti leidimą Kristinai Markelytei tapti kredito unijos revizore. Lietuvos banko valdyba neprieštaravo šiam paskyrimui.
14. Dėl leidimo tapti Šilalės kredito unijos vadovu
Lietuvos banke gautas Šilalės kredito unijos prašymas išduoti leidimą Birutei Norvainienei tapti kredito unijos administracijos vadove, pavaduosiančia administracijos vadovę jos atostogų, laikino nedarbingumo metu ir pan.
15. Dėl Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės (biudžeto) statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo
Klausimo svarstymas nukeltas į kitą Valdybos posėdį.
16. Dėl Lietuvos banko valdybos 1995 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr.125 „Dėl Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
Lietuvos banko valdyba pakeitė Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisykles. Jos nustato, kad ne tik Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti komerciniai bankai, specializuoti bankai, užsienio bankų filialai, kaip buvo iki šiol, bet ir kredito unijos ir Centrinė kredito unija privalo teikti duomenis apie paskolų gavėjus ir jiems suteiktas paskolas.
Šios Lietuvos banko valdomos duomenų bazės tikslas - užtikrinti veiksmingą kredito sistemos funkcionavimą ir Lietuvos banko teisę gauti reikalingą informaciją priežiūros ir politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, pinigų politikos vykdymo funkcijoms atlikti, statistikos tikslais, sudaryti Lietuvos bankui ir kredito įstaigoms prielaidas įvertinti paskolos gavėjų patikimumą į duomenų bazę teikiant ir iš duomenų bazės gaunant duomenis apie paskolų gavėjų gautas paskolas bei jų grąžinimą.
Pakeistose taisyklėse nustatyta, kad turi būti teikiami duomenys apie kiekvieną paskolą, kurios suma didesnė arba lygi 1 000 litų. Tai leis matyti išsamų Lietuvos paskolų rinkos vaizdą. Iki šiol bazėje buvo kaupiami duomenys tik apie didesnes kaip 50 000 litų paskolas ir apie paskolas, kurių gavėjas buvo pripažintas neįvykdančiu įsipareigojimų.
Be to, pakeistų taisyklių laikymasis leis sukaupti išsamesnės informacijos apie nustatytu laiku paskolų negražinančius skolininkus. Nustatyta, kad į Paskolų rizikos duomenų bazę turi būti teikiama informacija apie paskolų gražinimo vėlavimus daugiau kaip 60 ir 90 kalendorinių dienų.
Pakeista Paskolų rizikos duomenų bazėje saugomų duomenų teikimo juridiniams ir fiziniams asmenims tvarka - jie galės operatyviau ir daugiau gauti informacijos apie savo paskolas.
Taisyklių pakeitimus Lietuvos bankas derino su kredito įstaigomis. Priimtose taisyklėse suderintas priežiūros institucijos interesas turėti tikslią informaciją apie prižiūrimas kredito įstaigas su kredito įstaigų interesu turėti kuo išsamesnę informaciją apie paskolos gavėjus siekiant mažinti skolinimo riziką.