2017-05-11
Lietuvos banko konferencijoje – receptai, kaip apsisaugoti nuo NT burbulų
Būsto kainų burbulams galima ir būtina rengtis iš anksto, imtis prevencinių priemonių neleidžiant jiems pūstis, kartu sušvelninant neigiamas pasekmes. Apie centrinių bankų atsaką į kaistančias nekilnojamojo turto rinkas diskutuojama Lietuvos banko surengtoje tarptautinėje aukšto lygio konferencijoje.
„Skaudžios praeities krizių pamokos rodo, kad būsto kainų burbulai šalies ūkiui ir žmonėms kainuoja pernelyg brangiai, todėl negalime leisti sau vėl lipti ant to paties grėblio. Konferencijoje sutelkiame pažangiausių valstybių patirtį ir sprendimus, padedančius laiku identifikuoti būsto kainų burbulus ir imtis priemonių jiems užkardyti“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Lietuvoje būstas yra didžiausias gyventojų turtas, kurio vertė gerokai viršija indėlių, kitų santaupų ir finansinio turto vertę. Be to, su nekilnojamuoju turtu susijusi veikla sudaro reikšmingą šalies BVP dalį. Patirtis rodo, kad, sprogus nekilnojamojo turto kainų burbului, gyventojai mažina vartojimo išlaidas, didėja nedarbas, nukenčia statybų ir kiti susiję sektoriai, o pasekmes jaučia visas šalies ūkis. Neigiamą poveikį padidina netvari būsto paskolų plėtra ir didelis gyventojų įsiskolinimas. Būtent neatsakingas skolinimas buvo viena iš pagrindinių prieš dešimtmetį vykusio būsto kainų šuolio ir po to ištikusios krizės priežasčių.
„Lietuva viena iš pirmųjų Europoje įvertino krizės pamokas ir jau nuo 2011 m. taiko finansinį stabilumą stiprinančias priemones – Atsakingojo skolinimo nuostatus. Vis dėlto būtina ir toliau atidžiai stebėti nekilnojamojo turto rinkos raidą ir imtis priemonių, jei rinka pernelyg įkaistų. Su nekilnojamuoju turtu susijusios krizės yra skaudesnės ir ilgesnės nei kitos krizės, todėl stiprėja požiūris, kad makroprudencinė politika turėtų aktyviau reaguoti į besiformuojančius būsto kainų burbulus“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.
Kaip pavyzdį jis mini Danijoje ir Norvegijoje neseniai priimtus sprendimus taikyti tikslines būsto kreditavimą ir kainas vėsinančias priemones labiausiai kaistančiuose šalies miestuose. Tai visų pirma sostinės, kurios dėl savo dydžio, išskirtinumo ir svarbos dažnai pasižymi aktyvia bei ypatingo dėmesio reikalaujančia nekilnojamojo turto rinka.
Anot T. Garbaravičiaus, siekiant tvarios plėtros, makroprudencinės priemonės nėra vienintelis receptas. Būtina atsižvelgti, apsvarstyti, įvertinti ir kitas priemones, darančias įtaką nekilnojamojo turto rinkos raidai, pavyzdžiui, įvairius būsto pasiūlą mažinančius statybų apribojimus, taip pat mokesčių politiką, kuri kartais gali daryti net gerokai didesnį poveikį būsto kainoms.
Konferencijoje pagrindinius pranešimus skaito Švedijos centrinio banko valdybos pirmininkas Stefanas Ingvesas ir Londono ekonomikos mokyklos Sisteminės rizikos centro direktorius Jónas Daníelssonas. Renginyje savo įžvalgomis ir patirtimi dalijasi Lietuvos banko, Europos Centrinio Banko, Lenkijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių centrinių bankų, Tarptautinio valiutos fondo aukšto lygio politikos formuotojai, taip pat pirmaujančių finansų ir akademinių institucijų mokslininkai bei ekspertai. Konferencijoje dalyvauja daugiau kaip 40 pasaulio šalių atstovai.
Konferencija tiesiogiai transliuojama internetu gegužės 11 d. 13.00–17.15 val. ir gegužės 12 d. 9.00–17.30 val.
Pranešėjų kalbos ir pristatymai bus paskelbti Lietuvos banko interneto svetainėje.