Lietuvos bankas
2024-04-15
11

Lietuvos bankas išnagrinėjo 55 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sutartis (bendrąsias dalis) su gyventojais dėl mokėjimo paslaugų ir nustatė, kad jos tik iš dalies atitinka Mokėjimų įstatymo reikalavimus.

„Mokėjimo paslaugų teikėjai turi užtikrinti, kad sutartys atitiktų galiojančius teisės aktų reikalavimus. Jas reikia nuolat peržiūrėti ir atnaujinti. Be to, sutartys turi būti aiškios ir suprantamos vartotojui,“ – sako Vaidas Cibas, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius. Jis pridūrė, kad Lietuvos bankas kreipėsi į įstaigas, kurių bendrosios mokėjimo paslaugų sutarčių nuostatos neatitinka Mokėjimų įstatymo, kad šios nedelsdamos pašalintų neatitikimus. Savo ruožtu centrinis bankas stebės, kad šis nurodymas būtų tinkamai įgyvendintas.

Daugiausia neatitikimų nustatyta sutarčių nuostatose, susijusiose su įstaigų atsakomybe už neautorizuotas mokėjimo operacijas. Ketvirtadalyje vertintų sutarčių nurodomi trumpesni terminai, iki kada mokėtojas turi pranešti apie neautorizuotą, netinkamai inicijuotą arba įvykdytą mokėjimo operaciją, nei nustatyta Mokėjimų įstatyme. Taip pat ketvirtadalis įstaigų nepagrįstai iš dalies perkelia atsakomybę už neautorizuotas ar netinkamai autorizuotas mokėjimo operacijas vartotojams.

Kita tobulintina sritis – nuostatos dėl įstaigų atsakomybės už tinkamą operacijų vykdymą. Mokėjimų įstatyme yra nurodyta: kai mokėjimo nurodymą tiesiogiai inicijuoja mokėtojas, už tinkamą mokėjimo operacijos įvykdymą atsako jo mokėjimo paslaugų teikėjas. Tačiau daugiau nei pusėje vertintų sutarčių pateikiama tik bendra nuostata dėl įstaigos atsakomybės už įsipareigojimų vykdymą arba tiesioginių nuostolių atlyginimą, neišskiriant, kad įstaiga yra atsakinga už tinkamą mokėjimo operacijų inicijavimą arba įvykdymą, kaip nustatyta Mokėjimų įstatyme. Vertintose sutartyse dažnai nedetalizuojamos arba visiškai nenurodomos gavėjo ar per gavėją inicijuotų mokėjimo operacijų sumų grąžinimo mokėtojui sąlygos.

Paminėtinos ir bendrosios sutarties pakeitimo ar nutraukimo nuostatos. Dalis įstaigų nurodo Mokėjimų įstatymo neatitinkančius sutarties pakeitimo ir nutraukimo terminus, numato galimybę didinti komisinį atlyginimą nesilaikant sutarties keitimo tvarkos. Sutarties nutraukimo vartotojo iniciatyva atvejais numatomi sąskaitos uždarymo (sutarties nutraukimo) mokesčiai arba papildomos sąlygos, o to neturi būti.
Be to, vertintose sutartyse įstaigos numato teisę blokuoti mokėjimo priemonę, tačiau dažnu atveju neprisiima pareigos informuoti vartotoją apie mokėjimo priemonės blokavimą ir jo priežastis (jei to nedraudžia kiti teisės aktai) iki mokėjimo priemonės blokavimo ar iškart po to, kai ji yra užblokuojama.

Lietuvos bankas taip pat yra atkreipęs įstaigų dėmesį dėl būtinybės bendrosiose mokėjimo paslaugų sutartyse informaciją vartotojams pateikti suprantamai ir aiškiai, kad jie galėtų lengvai ją suprasti. Pastebėta, kad įstaigų sutartys dažnai yra pakankamai ilgos, naudojama vartotojams nedraugiška kalba (sudėtingi teisiniai terminai, ilgi sakiniai, pastraipos, daug šalutinių sakinių). Pasitaikė atvejų, kai sutartyse nėra numeracijos arba ji yra pernelyg paini. Sudarydamos sutartis su vartotojais anglų kalba, įstaigos neretai vartoja Lietuvos teisei nebūdingas sąvokas, o tai apsunkina vartotojų galimybes suprasti sutarties sąlygas. 

Lietuvos bankas nustatė ir gerosios praktikos pavyzdžių, kai įstaigos aiškiai pateikia informaciją apie mokėjimo paslaugų teikėją, mokėjimo nurodymo atšaukimą, leidžia vartotojams pasirinkti tarpusavio bendravimo kalbą.