Lietuvos bankas
2021-02-09
11

Griežtėjant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PPTF) prevencijos reikalavimams ir finansų rinkos dalyviams šiai sričiai skiriant vis daugiau dėmesio, Lietuvos bankas gauna daugiau bankų, elektroninių pinigų ir kitų finansų įstaigų klientų klausimų bei nusiskundimų dėl perteklinių reikalavimų, siejamų su prašymais užpildyti, atnaujinti kliento pažinimo anketą ar pateikti papildomą informaciją. 

„Labai svarbu suprasti, kad būtent finansų rinkos dalyviai yra pirmoji gynybos linija, užkertanti kelią pinigų, gautų iš prekybos narkotikais, ginklais, žmonėmis, legalizavimui, taip pat teroristų galimybėms įgyvendinti savo kėslus. Vis dėlto, valdydami riziką finansų rinkos dalyviai turi taikyti priemones, kurios būtų šiai rizikai proporcingos. Savo ruožtu finansų įstaigų klientus kviečiame bendradarbiauti teikiant informaciją, o kilus klausimų, pirmiausia pamėginti spręsti juos kartu su finansinių paslaugų teikėju. Šiais metais Lietuvos bankas skirs daug dėmesio vertindamas ar galimybės naudotis mokėjimo paslaugomis nėra nepagrįstai ribojamos“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.    

Klientai dažniausiai piktinasi dėl klausimų išsamumo („Kodėl finansų įstaigai reikia tiek daug žinoti apie mane, aš juk pinigų neplaunu, kur mano teisės į privatų gyvenimą? Persiunčiau artimajam pinigus, kodėl bankas klausia apie mano persiųstų lėšų kilmę?). Finansų rinkos dalyviai privalo tinkamai pažinti savo klientą ir stebėti dalykinius santykius. Teisės aktuose išsamiai nenustatyta, kiek ir kokios informacijos finansų įstaigos turi prašyti kliento kiekvienu atveju. Jos pačios tai sprendžia vertindamos riziką, todėl informacijos kiekis ir pobūdis konkrečiu atveju gali skirtis. Lietuvos banko nuomone, visais atvejais finansų įstaigos turėtų prašyti klientų pateikti tiek informacijos, kiek yra pakankama konkrečiu atveju valdyti PPTF riziką. 

Nagrinėdamas finansų įstaigų klientų skundus, Lietuvos bankas pastebi atvejų, kai finansų įstaigos savo klientų prašo galimai daugiau informacijos nei būtina jų keliamai rizikai tinkamai įvertinti ir valdyti. Pasitaiko ir atvejų, kai tiesiog vengiama rizikos, susijusios su tam tikrais klientais, užuot ją valdžius. Tokiu atveju kyla pavojus, kad atskiriems žmonėms ar verslo įmonėms būtiniausios finansinės paslaugos (pvz., mokėjimo sąskaitos) gali tapti neprieinamos. Finansų įstaigoms svarbu užtikrinti, kad jų klientai finansų sistemos nenaudotų neteisėtais tikslais, tačiau jos neturėtų sudaryti kliūčių klientams naudotis paslaugomis, kiek pajėgia valdyti PPTF riziką. 

Lietuvos bankas stebi, kad finansų įstaigos nepiktnaudžiautų teise nutraukti santykius su klientais, o tokią priemonę taikytų tik kraštutiniu atveju. 

Klientams, gavus finansų įstaigos prašymą pateikti informaciją, svarbu:

  • pateikti ar atnaujinti prašomą informaciją nurodytais terminais;
  • kreiptis į finansų įstaigą pasitarti, jeigu kyla klausimų dėl informacijos turinio ar pateikimo; 
  • žinoti, kad finansų įstaigos privalo itin kruopščiai saugoti klientų asmens duomenis ir ją atskleisti gali tik išimtiniais atvejais, kuriuos nustato teisės aktai; 
  • jeigu klientas nepateikia prašomos informacijos, pateikia ne visus duomenis, finansų įstaigos tokiam klientui gali apriboti paslaugas, o kraštutiniais atvejais – nutraukti sutartį. 

Finansų įstaigoms prašant savo klientų informacijos, svarbu:

  • kiek galima išsamiau paaiškinti klientams, kokiu pagrindu ir kodėl prašoma konkrečios informacijos, duomenų ir (ar) dokumentų;
  • visais atvejais užtikrinti, kad kliento būtų prašoma tiek informacijos, kiek pakanka tinkamai įvertinti ir valdyti PPTF riziką, o klientai turi realias galimybes šią informaciją pateikti;
  • taikyti proporcingas ir objektyviai pagrįstas priemones PPTF rizikai valdyti.