Lietuvos bankas
2024-01-31
11

Lietuvos bankas, vertindamas galimą beprecedentę vagystę iš AS BaltCap, atkreipia dėmesį, kad šis atvejis susijęs su AS BaltCap darbuotojo galimai nusikalstama veikla, o ne investavimu ar pensijų sistemomis.

AS BaltCap nėra pensijų fondas. Tai alternatyvių investicijų valdymo įmonė, registruota Estijoje ir prižiūrima Estijos priežiūros institucijos, todėl tyrimą atlieka Estijos finansų rinkos priežiūros, Lietuvos ir Europos teisėsaugos institucijos. AS BaltCap nėra Lietuvos banko prižiūrimas subjektas. Yra žinoma, kad iš Lietuvos finansų rinkos dalyvių į AS BaltCap valdomą Infrastruktūros fondą investavo UAB „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“, UAB. Taip pat žinoma, kad galima vagystė paveikė pastarųjų valdomų pensijų fondus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. 

Pensijų kaupimo bendrovių investicijos į AS BaltCap valdomą Infrastruktūros fondą atitiko bendrąją praktiką ir reikalavimus. Pensijų kaupimo bendrovės rizikos kapitalo rinkose investuoja nuo 2007 m. Jų investicijos į alternatyvaus turto klases leidžia uždirbti didesnę grąžą ir istoriškai laikoma tinkama priemone siekiant apsaugoti investicijas nuo infliacijos. 

Į rizikos, privačiojo kapitalo ir kitas alternatyvaus turto rinkas iš viso gali būti investuota ne daugiau kaip 30 proc. pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės. UAB „SEB investicijų valdymas“ investicijos sudarė 0,53 proc. (5,44 mln. Eur), „Swedbank investicijų valdymas“, UAB, – 0,43 proc. (9,18 mln. Eur) fondų grynųjų aktyvų vertės. 
 
Galimas poveikis pensijų kaupimo dalyviams. 2023 m. gruodžio 29 d. neaudituotais duomenimis, palyginti su 2023 m. lapkričio 30 d., pensijų fondų investicijų į AS BaltCap valdomą Infrastruktūros fondą grynųjų aktyvų vertė buvo pakoreguota vidutiniškai apie 0,09 proc. grynųjų aktyvų vertės (pensijų turtas atmetus visus pensijų fondo įsipareigojimus), arba 3,16 mln. Eur. Korekcijos buvo atliktos UAB „SEB investicijų valdymas“ valdomuose II pakopos pensijų fonduose (1996–2002, 1989–1995, 1982–1988, 1975–1981) ir „Swedbank investicijų valdymas“, UAB, valdomuose II pakopos pensijų fonduose (1996–2002, 1989–1995, 1982–1988, 1975–1981, 1968–1974). Susigrąžinus prarastas Infrastruktūros fondo lėšas, neigiamo poveikio investicijų grąžai neliktų.  
 
Pensijų kaupimas II pakopos pensijų fonduose yra griežtai reglamentuotas. Senatvės pensijai kaupiamos lėšos investuojamos pagal atitinkamo pensijų fondo nustatytą investavimo kryptį (vadinamasis gyvenimo ciklo investavimas). 

Pensijų kaupimo bendrovės investuodamos lėšas privalo laikytis taisyklių, kuriose nustatyta, į kokias finansines priemones pensijų fondai gali investuoti ir kaip turi būti valdoma su investavimu susijusi rizika. Taip pat yra taikomi turto diversifikavimo reikalavimai, sistema sudaryta taip, kad netoli senatvės pensijos amžiaus esantis asmuo būtų maksimaliai apsaugotas nuo turto vertės svyravimų – turto vertės korekcijos buvo atliktos tų pensijų fondų dalyvių fonduose, kuriems iki pensijos liko daugiau kaip devyneri metai.