Lietuvos bankas
2020-11-09
  • Iliustracija_1-2 cnt.jpeg
     
11

Lietuvos bankas, dalyvaudamas Europos Komisijos (EK) viešose konsultacijose, palaikė EK iniciatyvą dėl bendrų apvalinimo taisyklių atsiskaitant grynaisiais pinigais įvedimo euro zonos lygiu bei 1 ir 2 euro centų monetų laipsniško atsisakymo. EK, remdamasi konsultacijų metų gautomis ES piliečių ir suinteresuotųjų organizacijų nuomonėmis, 2021 m. pabaigoje numato atlikti 1 ir 2 euro centų monetų išleidimo poveikio vertinimą ir pateikti pasiūlymą dėl teisės akto.

Lietuvos banko nuomone, atsižvelgiant į statistiką, mažo nominalo monetų naudojimas nėra efektyvus, jų gamyba ir administravimas kainuoja brangiai valstybei, verslui, visuomenei ir daro neigiamą poveikį aplinkai.

Lietuvoje, kaip ir kitose euro zonos šalyse, padėtis su 1 ir 2 euro centų monetomis yra panaši: mažųjų nominalų monetas žmonės dažniausiai gauna kaip grąžą, tačiau retai jas naudoja atlikdami mokėjimus. Tai rodo statistika: palyginti su kitų nominalų monetomis, mažųjų nominalų monetų Lietuvos bankas išleidžia labai daug (kasmet iš šalies centrinio banko saugyklų į rinką išduodama 51 mln. vnt., arba du traukinio vagonai, 1 ir 2 euro centų monetų), tačiau iš apyvartos jų sugrįžta sąlyginai mažai – tik 31 proc. išleistų 1 ir 2 euro centų monetų (kitų nominalų monetų vidutiniškai sugrįžta apie 70 proc.).

Vietoj negrįžusių į apyvartą monetų tenka kaldinti naujų, o tai reiškia papildomas išlaidas valstybei: vidutinės Lietuvos banko sąnaudos 1 ir 2 euro centų monetoms nukaldinti ir tvarkyti siekia daugiau kaip 0,5 mln. Eur per metus (smulkaus nominalo monetų gamybos sąnaudos yra didesnės už pačių monetų vertę). Be to, papildomai gaminamos monetos ir jau esančios apyvartoje monetos daro neigiamą poveikį aplinkai. Palaikydamas EK iniciatyvą sumažinti mažųjų nominalų monetų naudojimą, Lietuvos bankas atkreipia dėmesį į tvarumą ir siekia prisidėti jį didinant.

Daugiau kaip pusę Lietuvoje apyvartoje esančių monetų sudaro 1 ir 2 euro centų monetos – per 250 mln. vnt. monetų, kurių vertė 3,5 mln. Eur. Jos sveria apie 650 tonų ir tilptų į 10 traukinio vagonų.

Atsisakius 1 ir 2 euro centų monetų ir nustojus jas gaminti, sumažėtų valstybės, verslo, visuomenės išlaidos, neigiamas poveikis aplinkai ir padidėtų grynųjų pinigų ciklo efektyvumas. Lietuvos banko vertinimu, galima įtaka infliacijai dėl galutinės pirkimo sumos apvalinimo, atsisakius mažųjų nominalų monetų, artima nuliui.

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų pritartų smulkiųjų nominalų monetų atsisakymui, apvalinant galutinę pirkimo sumą: remiantis 2019 m. Eurobarometro apklausos duomenimis, 59 proc. respondentų palaikytų tokią iniciatyvą, nepritartų 34 proc. Lietuvos banko užsakymu vykdytos apklausos taip pat rodo, kad tokiai iniciatyvai pritariančių Lietuvos gyventojų daugėja. Pagal 2020 m. apklausą 54 proc. apklaustųjų pritartų pasiūlymui atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų naudojimo ir suapvalinti galutinę pirkimo sumą, mokant grynaisiais, 38 proc. tam nepritartų, o 8 proc. respondentų neturėjo aiškios nuomonės. Per paskutinius 3 metus (lyginant su 2017 m. apklausa) pritariančių tokiam siūlymui padaugėjo 19 procentinių punktų, o nepritariančių sumažėjo 5 procentiniais punktais. Apklausos duomenimis, trečdaliui Lietuvos gyventojų kyla sunkumų ar nepatogumų, naudojant 1 ar 2 euro centų monetas.

EK viešose konsultacijose Lietuvos bankas išreiškė nuomonę, kad apvalinimo taisyklės turėtų būti taikomos privalomai atsiskaitant tik grynaisiais pinigais. Taip būtų pasiektas iniciatyvos tikslas – padidinti grynųjų pinigų ciklo efektyvumą. Taip pat buvo išsakytas palaikymas laipsniškam 1 ir 2 euro centų monetų išėmimui iš apyvartos ir neskubiam teisėtos mokėjimo priemonės statuso panaikinimui. Šiomis monetomis būtų galima atsiskaityti, bet jomis nebūtų atiduodama grąža.

EK konsultacijose savo nuomonę dėl 1 ir 2 euro centų monetų naudojimą kasdienėms reikmėms gali pareikšti ES piliečiai ir suinteresuotosios organizacijos, tai galima padaryti iki 2021 m. sausio 11 d. Daugiau informacijos čia.

Papildoma informacija

EK numato siūlyti vienodas apvalinimo taisykles visose euro zonos valstybėse. Apvalinimo taisyklėse būtų apibrėžta, kad atsiskaitant grynaisiais pinigais galutinė pirkimo suma suapvalinama ją mažinant arba didinant iki artimiausių penkių euro centų. Taikant tokį apvalinimo būdą, atsiskaitant grynaisiais pinigais, būtų papildomai gaunami arba prarandami ne daugiau kaip du euro centai.

Apvalinimo pavyzdžiai

Jei galutinė pirkimo suma baigiasi

Galutinė pirkimo suma, Eur

iki apvalinimo

po apvalinimo

skirtumas dėl apvalinimo (+ nauda vartotojui, – nuostolis vartotojui)

1 centu, apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 cento

8,61

8,60

+0,01

2 centais, apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 cento

8,62

8,60

+0,02

3 centais, apvalinama į didesnę pusę – iki 5 centų

8,63

8,65

–0,02

4 centais, apvalinama į didesnę pusę iki – 5 centų

8,64

8,65

–0,01

6 centais, apvalinama į mažesnę pusę – iki 5 centų

8,66

8,65

+0,01

7 centais, apvalinama į mažesnę pusę – iki 5 centų

8,67

8,65

+0,02

8 centais, apvalinama į didesnę pusę – iki 10 centų

8,68

8,70

–0,02

9 centais, apvalinama į didesnę pusę – iki 10 centų

8,69

8,70

–0,01