2023-05-17
Lietuvos bankas: kelią pinigų plovimui užkerta keitimasis informacija, technologijos ir efektyvus duomenų valdymas
Efektyvus duomenų valdymas ir aktyvus keitimasis informacija tarp institucijų – šių akcentų svarbą Lietuvos banko atstovai pabrėžė šiandien vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Kovos su sankcijų vengimu ir finansiniais nusikaltimais priešakinėse linijose: nauja realybė“.
„Sparčiai augant mokėjimo paslaugų vartotojų skaičiui ir plečiantis geografijai, itin didelę svarbą įgyja duomenų valdymas, keitimasis informacija tarp institucijų tiek šalies viduje, tiek už jos sienų, juolab kad finansinės paslaugos jau yra tapusios globaliomis. Be to, kryptingai siekiame skatinti finansų įstaigų atsakomybę ir jų klientų finansinį raštingumą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Konferencijoje G. Šimkus pristatė aktyvius veiksmus kovoje su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, sukčiavimu, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta diskutavo apie Baltijos šalių pinigų plovimo prevencijos ekosistemą, iššūkius ir galimybes, o Lietuvos banko Duomenų valdysenos skyriaus vadovė Edita Lukaševičiūtė pabrėžė duomenų valdymo svarbą finansų įstaigoms kovojant su finansiniais nusikaltimais.
Finansų įstaigos yra įpareigotos pažinti savo klientus, renka apie juos duomenis ir juos atnaujina, jų kiekis nuolat didėja. Šie duomenys naudojami vidaus procesams užtikrinti, klientų rizikai vertinti, jie teikiami priežiūros institucijai. Tačiau neužtenka vien duomenis rinkti ir saugoti, daug svarbiau – efektyviai juos valdyti. Lietuvos bankas kompleksiškai vertina svarbiausius duomenų vertės grandinės etapus – duomenų surinkimą, analizę, platinimą – ir siekia, kad visi procesai būtų efektyvūs ir mažintų administracinę naštą. Būtent kompleksinė duomenų valdymo strategija padeda gauti didžiausią duomenų vertę – šia patirtimi Lietuvos bankas dalijasi su finansų rinka. Be to, siekiama atsižvelgti į ateities technologines galimybes – dirbtinį intelektą, mašininį mokymąsi – jos padėtų suvaldyti nuolat didėjantį informacinį srautą.
Taip pat svarbu įvertinti, kad pinigų plovimas ir teroristų finansavimas yra tarptautinė organizuota nusikalstama veika, todėl svarbu nuolat stiprinti tiek tarpinstitucinį, tiek viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą ir šalies viduje, ir su užsieniu. Lietuvos bankas kartu su kitomis institucijomis ir Pinigų plovimo prevencijos centru imasi iniciatyvos, kad finansų rinkos dalyviai galėtų keistis informacija apie klientus, ypač įtariant galimus sukčiavimo atvejus. Lietuva nuolat stiprina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos kompetencijas, skiria tam vis daugiau išteklių, gilina ekspertines žinias – visa tai atspindi ir šalies siekį, kad Europos Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija (AMLA) įsikurtų Vilniuje.
Lietuvos bankas siekia, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija taptų neatsiejama finansinių paslaugų dalis, o finansų įstaigos atitikties reikalavimus vertintų ją kaip neatsiejamą verslo ir reputacijos dalį. Šiuo klausimu Lietuvos bankas palaiko nuolatinį konstruktyvų dialogą, konsultuoja, organizuoja mokymus, teikia rekomendacijas.
Centrinis bankas taip pat primena, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų nepaisymas finansų rinkos dalyviui gali kainuoti – vien šiemet už minėtus pažeidimus buvo panaikinta vienos įstaigos licencija ir skirta baudų už pusę milijono eurų.