Lietuvos bankas
2022-06-07
11

Ketvirtus metus iš eilės Lietuvos bankas įvertina savo veiklos generuojamą CO2 pėdsaką: 2021 m. mažėjo elektros energijos suvartojimas ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, atsiradęs už Lietuvos banko ribų, bet susijęs su jo veikla, pavyzdžiui, kelionės darbo tikslais (taksi paslaugos, skrydžiai ir kt.).

„Žengiame tvarumo keliu, nuosekliai mažiname CO2 pėdsaką ir teikiame prioritetą Lietuvos banko darniai veiklai. Lietuvos bankas stebi savo paliekamo CO2 pėdsaką, rengia ataskaitas ir diegia priemones, siekdamas sumažinti savo veiklos įtaką aplinkai. Tvarumas yra vienas iš strateginių Lietuvos banko tikslų, siekiant stiprinti Lietuvos finansų sistemos atsparumą ir taip prisidėti prie žaliųjų finansų plėtros Lietuvoje“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

2021 m. bendras Lietuvos banko CO2 pėdsakas sudarė 683,21 t CO2: šilumos energijos suvartojimas – 67, skrydžiai – 7, žaliosios elektros energijos suvartojimas – 6, šaldymo agentų naudojimas – 13 proc. šio kiekio. Bendras CO2 pėdsakas, tenkantis vienam žmogui, sudarė 1,114 t CO2, t. y. beveik tris kartus mažiau nei 2019 m.

Pernai CO2 išmetamas kiekis sumažėjo žaliosios elektros energijos suvartojimo, kelionių darbo tikslais (taksi paslaugos, skrydžiai), vandens suvartojimo, administracinės veiklos (popieriaus naudojimo) srityse. 2021 m., kaip ir 2020 m., taip pat buvo laikomi pandeminiais metais, todėl didžioji dalis Lietuvos banko tarnautojų dirbo iš namų, nuotoliniai susitikimai leido sumažinti kelionių skaičių.

Tam tikrose srityse – dėl šaldymo agentų naudojimo ir banko biurų patalpų šildymo – CO2 pėdsakas vis dėlto padidėjo.

Nuo 2019 m. liepos 1 d. Lietuvos bankas naudoja elektrą iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. 2021 m. Lietuvos bankas, įgyvendindamas atsakingą politiką, vykdė viešąjį pirkimą ir įsigijo žaliąją elektros energiją, taip siekdamas ir toliau mažinti CO2 poveikį aplinkai.

Pagal bendrus Eurosistemos sutartus klimato kaitos ir atsakingojo investavimo principus bus pertvarkomas ir finansinio turto investicijų portfelis. Lietuvos bankas jau atliko pirmąsias 60 mln. Eur vertės investicijas į akcijas pagal tvaraus investavimo principus. Tai leis toliau mažinti poveikį klimato kaitai.

Lietuvos bankas taip pat siekia sumažinti 1 ir 2 euro centų monetų naudojimą, kuris yra itin neefektyvus (daugiau monetų nukaldinama ir išleidžiama į apyvartą, nei sugrįžta iš jos). Sumažinus šių monetų naudojimą ir nustojus jas kaldinti, sumažėtų ne tik valstybės, verslo, visuomenės išlaidos, bet ir neigiamas poveikis aplinkai.

Planuojama, kad artimiausiu metu bus didinamas Lietuvos banko žaliųjų pirkimų krepšelis – siekiama, kad jau 2023 m. visi pirkimai būtų žalieji.

Lietuvos bankas veiklą vykdo Totorių g. 2, Totorių g. 4, Gedimino pr. 6 (1 kompleksas), Žirmūnų g. 151 (2 kompleksas) ir Žalgirio g. 90 (4 kompleksas), Vilniuje biurų pastatų kompleksuose bei Maironio g. 25, Kaune (3 kompleksas). .

CO2 pėdsakas skaičiuojamas biurų veiklos požiūriu, neapimant tokių veiklų, kurias Lietuvos banko užsakymu atlieka banko tiesiogiai nekontroliuojamos įmonės, pavyzdžiui, eurų banknotų gamybos ir eurų monetų kaldinimo, biuro paslaugų ir prekių tiekimo.

Lietuvos banko CO2 pėdsako ataskaitą (2021 m.) rasite čia