Lietuvos bankas: atsakomybė už pasirinktų tarpininkų ir el. pinigų platintojų veiklą tenka pačiai finansų įstaigai

„Licencijuota įstaiga, savo veikloje pasitelkdama tarpininkus ar el. pinigų platintojus, turi labai aiškiai suprasti prisiimamą riziką, ją įsivertinti ir valdyti, kadangi būtent pačiai įstaigai tenka atsakomybė už pasitelktų tarpininkų, el. pinigų platintojų veiklą ir iš to galinčias kilti teisines bei reputacines pasekmes“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Licencijuotos įstaigos savo tarpininkų ar el. pinigų platintojų kontrolei turi parengti vidaus tvarkų aprašus (įskaitant, kaip bus valdoma pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, bei kita atitikties rizika, įgyvendinami tarptautinių sankcijų reikalavimai), užtikrinti, kad jos būtų efektyviai įgyvendinamos praktikoje. Tam, kad būtų suvaldyta rizika, įstaigos privalo visapusiškai pasirengti dar prieš pradėdamos teikti paslaugas per tarpininkus ar el. pinigų platintojus. 

Lietuvos bankas pastebi, kad dažnu atveju elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos nebūna įvertinusios dėl tarpininkų ar el. pinigų platintojų veiklos padidėjusios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei kitos atitikties rizikos, atitinkamai neturi tinkamai pritaikytų kontrolės priemonių, pavyzdžiui, tinkamos organizacinės struktūros, vidaus kontrolės sistemos ar finansinės įtakos įstaigoms vertinimo. Dėl to kyla didelė rizika, jog, veikiant per pasitelkiamus tarpininkus ar el. pinigų platintojus, nebus užtikrinama, kad būtų tinkamai laikomasi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir kitų atitikties reikalavimų, įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, o tai gali sukelti labai rimtų pasekmių pačiai licencijuotai įstaigai.

Ne mažiau svarbu, kad kiekvienu individualiu atveju licencijuotos įstaigos įsivertintų, ar tai, ką finansų rinkos dalyvis vadina white label („baltoji etiketė“, kai vieno subjekto sukurtam produktui ar paslaugai suteikiamas kito subjekto prekės ženklas), nėra tarpininkavimas, el. pinigų platinimas ar veiklos funkcijų perdavimas kitiems asmenims, kadangi tokį veiklos modelį skirtingi finansų rinkos dalyviai neretai interpretuoja skirtingai. Lietuvos banko vertinimu, white label veiklos modelis dažniausiai turi tarpininkavimo požymių. Jei iki šiol elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos white label modelį vertino kaip veiklos funkcijų perdavimą kitiems asmenims, jos turėtų peržvelgti šio modelio atitiktį teisės aktams. Jeigu jis turi tarpininkavimo požymių, įstaigos turi kreiptis į Lietuvos banką dėl el. pinigų platintojų pasitelkimo ar tarpininkų įrašymo į viešąjį sąrašą.

Prieš kreipiantis į Lietuvos banką dėl tarpininkų įrašymo į viešąjį sąrašą ar el. pinigų platintojų pasitelkimo, elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos privalo:

• Įvertinti, ar įstaiga teiks finansines paslaugas per tarpininką ar el. pinigų platintojus. Tarpininkas gali teikti mokėjimo paslaugas elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos vardu. El. pinigų platintojai to daryti negali. Jie gali tik platinti el. pinigus (pvz., elektroninių pinigų įstaigos išleistas mokėjimo korteles, bet ne teikti su jomis susijusių mokėjimo paslaugų).
   
• Visapusiškai įvertinti pasitelkiamus verslo partnerius, jų vadovų reputaciją, su tarpininkavimo ar platinimo veikla susijusią riziką, numatyti konkrečias priemones, kuriomis bus atliekama tarpininkų ar el. pinigų platintojų veiklos kontrolė.
   
• Parengti atitinkamus vidaus procesus, procedūras ir konkrečias priemones, kad galėtų užsitikrinti teisę kontroliuoti tarpininkus, el. pinigų platintojus ir per juos teikiamas mokėjimo paslaugas, gauti reikalingą informaciją apie per tarpininkus mokėjimo paslaugomis besinaudojančius įstaigos klientus ir jų lėšų likučius, numatyti tarpininkų atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Ypatingą dėmesį elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos turi skirti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, klientų lėšų apsaugos, nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo ir klientų skundų nagrinėjimo klausimams.
   
• Jeigu nustatoma, kad tarpininkas ar el. pinigų platintojas veikia nesilaikydamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pritaikyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras ir priemones, įskaitant ir dalykinių santykių nutraukimą. 

Lietuvos bankas artimiausiu metu ketina peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir griežtinti reglamentavimą, susijusį su minėtais veiklos modeliais, o atlikdamas patikrinimus – įtraukti ir tarpininkų ar el. pinigų platintojų veiklos kontrolės sritis.

Finansų rinkos dalyvių priežiūra, Mokėjimo įstaigos, El. pinigų įstaigos