2016-06-01
Kredito unijų rezultatai patvirtina – sektoriaus reformos atidėliojimas gali turėti skaudžių pasekmių
Pusė Lietuvoje veikiančių kredito unijų šių metų pirmąjį ketvirtį dirbo nuostolingai, o viso sektoriaus veiklos rezultatas buvo artimas nuliui. Kredito unijų finansiniai veiklos rezultatai jau kelerius metus yra blogi ir kelia riziką šių įstaigų veiklos tvarumui, todėl struktūrinė šio sektoriaus reforma yra būtina, o jos atidėliojimas gali turėti skaudžių pasekmių.
„Toks kredito unijų sektorius, koks buvo iki šiol, neturi perspektyvų. Jį būtina stiprinti, tam po konsultacijų su pačiomis kredito unijomis ir buvo parengti reformos pasiūlymai, kuriems pritaria dauguma kredito unijų, žemdirbių ir smulkiojo verslo organizacijos, Tarptautinis valiutos fondas“, – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.
Anot jo, pertvarką reikia paremti keliais poliais, ant kurių patikimai ir stabiliai laikytųsi visas sektorius: pirma – tvirtesnis kredito unijų kapitalo šarvas; antra – efektyvi savireguliacija, užtikrinanti išankstinį problemų užkardymą; trečia – patikima ir veiksminga mokumo užtikrinimo sistema; ketvirta – kokybiškas ir profesionalus valdymas.
Po 2009 m. ekonomikos nuosmukio suaktyvėjusi kredito unijų plėtra kėlė daug abejonių dėl ilgalaikio tvarumo. Net šešeri iš pastarųjų septynerių sektoriaus veiklos metų buvo nuostolingi. Nuo 2009 m. kredito unijų sistema patyrė net 39,0 mln. Eur nuostolių. Visa tai kelia didelę riziką tolesniam šių įstaigų veiklos stabilumui. Nuo 2013 m. bankrutavo net penkios kredito unijos, dėl to teko išmokėti 113 mln. Eur indėlių draudimo išmokų – tai daugiau nei Kėdainių, Telšių, Tauragės, Šalčininkų, Šakių, Alytaus ir Biržų rajonų savivaldybių numatomos 2016 m. biudžeto pajamos kartu sudėjus.
2016 m. pirmąjį ketvirtį nuostolingai dirbo 37 iš 74 Lietuvoje veikiančių kredito unijų, o jų bendras rezultatas vos perkopė nuostolių ribą (uždirbta 0,2 mln. Eur pelno). Tačiau toks rezultatas toli gražu neatperka per kelerius metus susikaupusių nuostolių. Didžioji nuostolių dalis teko savarankiškai dirbančioms kredito unijoms, kurios nepriklauso Lietuvos centrinei kredito unijai.
„Tokie rezultatai rodo, kad reformos atidėliojimas gali turėti skaudžių pasekmių ateityje, todėl būtina problemą spręsti čia ir dabar. Deja, paskutinę minutę pateikti trijų Seimo narių siūlymai: juos išanalizavę manome, kad pateiktais įstatymo projektais siūlomas reguliavimas visoje pertvarkoje atveria skylių, kuriose ateityje gali prasmegti ne viena kredito unija“, – sako M. Jurgilas.
Išsamiau apie kredito unijų 2016 m. pirmojo ketvirčio veiklos rezultatus skaitykite Lietuvos banko interneto svetainėje paskelbtoje Kredito unijų veiklos apžvalgoje (462.2 KB download icon). Siekdamas didinti šalies finansų rinkos skaidrumą, Lietuvos bankas specialioje suvestinėje skelbia informaciją (452 KB download icon) apie kiekvienos kredito unijos pagrindinius veiklos rodiklius ir riziką ribojančių normatyvų vykdymą.