2022-07-22
Komentaras dėl ECB valdančiosios tarybos pinigų politikos sprendimų
Komentuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus
Ką nusprendė Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ir kokios ateities sprendimų perspektyvos?
Liepos 20–21 d. įvykusiame Valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdyje bazinės ECB palūkanų normos padidintos 0,5 proc. punkto. Numatomas tolesnis palūkanų normų didėjimas priklausys nuo ekonomikos raidos ir bus pagrįstas sprendimo metu turimais duomenimis.
ECB valdančioji taryba taip pat patvirtino naują pinigų politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę (angl. Transmission Protection Instrument, TPI). Ši priemonė padės užtikrinti, kad pinigų politikos pozicija būtų sklandžiai perduodama visoms euro zonos šalims.
Naujoji priemonė papildys Valdančiosios tarybos priemonių rinkinį ir gali būti pradėta taikyti siekiant suvaldyti nepagrįstą ir netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visoje euro zonoje. Pirkimų pagal politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę apimtis priklausys nuo politikos poveikio perdavimui kylančios rizikos rimtumo. Pirkimai nėra ribojami.
Ar ne per vėlai didinamos palūkanos – kiti centriniai bankai jas pradėjo didinti gerokai anksčiau?
Pernelyg agresyvus palūkanų didinimas galėtų pabloginti finansavimosi sąlygas ir pernelyg stipriai slopinti ekonomikos augimą.
Pinigų politikos priemonėmis centrinis bankas gali paveikti infliaciją tik po tam tikro laiko. Nors infliacijos duomenys euro zonoje siekia rekordines aukštumas, didelę jų dalį sudaro energijos kainos, kurių pinigų politika kontroliuoti negali, o tiek rinkų, tiek ekonomistų infliacijos lūkesčiai vidutiniu laikotarpiu ir toliau yra artimi siekiamam 2 proc. lygiui.
Kokios yra ekonomikos perspektyvos?
Ekonominis aktyvumas euro zonoje lėtėja. Nepateisinama Rusijos agresija prieš Ukrainą yra augimą stabdantis veiksnys. Didelės infliacijos poveikis perkamajai galiai, vis neišnykstantys tiekimo grandinių suvaržymai ir didesnis neapibrėžtumas ekonomikos augimą veikia slopinančiai. Įmonės toliau patiria didesnes išlaidas ir tiekimo grandinių sutrikimus, nors ir yra preliminarių ženklų, kad kai kurios tiekimo kliūtys pradeda nykti. Kartu šie veiksniai 2022 m. antrąjį pusmetį ir vėlesnį laikotarpį didina prastesnės perspektyvos riziką.
Kita vertus, ekonominį aktyvumą toliau teigiamai veikia ekonomikos atsivėrimas, stipri darbo rinka ir fiskalinės politikos priemonėmis teikiama pagalba. Visiškas ekonomikos atsivėrimas skatina vartojimo išlaidas paslaugų sektoriuje. Žmonėms vėl pradėjus keliauti, tikimasi, kad šių metų trečiąjį ketvirtį ekonomikos augimą palaikys turizmas. Vartojimą skatina tai, kad namų ūkiai turi per pandemiją sukauptų santaupų, ir tai, kad darbo rinka yra stipri.
Fiskalinė politika padeda švelninti karo Ukrainoje poveikį tiems, kam pakilusios energijos kainos yra didžiausia našta. Laikinos tikslinės priemonės turėtų būti parengtos taip, kad būtų ribojama infliacinio spaudimo padidėjimo rizika. Fiskalinė politika visose šalyse turėtų būti orientuota į skolos tvarumo išsaugojimą ir tvarų augimo potencialo didinimą, siekiant didinti ekonomikos atsigavimą.
Centrinis bankas veikia realiąją ekonomiką, paveikdamas visuminę paklausą: paveikdamas rinkos palūkanų normas ir kitas ekonomikos dalyvių finansavimo sąlygas – paskolų apimtį, kredito standartus, obligacijų pajamingumą ir kt. Siekdama kainų stabilumo tikslo, Eurosistemos centriniai bankai kartu mažina ir realiosios ekonomikos ciklinius svyravimus: ekonomikos augimui sulėtėjus žemiau potencialo, vykdo skatinamąją pinigų politiką, o ekonomikos augimui įsibėgėjus ir pradėjus „kaisti“, vykdo ribojančią pinigų politiką.
Jeigu ekonomiką sukrečia pasiūlos trikdžiai, pavyzdžiui, pasaulinių energijos ar maisto kainų šuoliai, tiekimo grandinių sutrikimai, centrinis bankas negali apsaugoti ekonomikos nuo jų, tačiau imasi priemonių, kad šie pokyčiai nepaveiktų vidutinio ir ilgo laikotarpių infliacijos lūkesčių, nes pastarieji turi didelę įtaką kainodarai ir faktinei infliacijai.
Kaip tik tai dabar daro Eurosistema: ne griežtina, bet normalizuoja pinigų politiką, saugodama ilgalaikius infliacijos lūkesčius ties 2 proc. ir per daug nevaržydama realiosios ekonomikos.
Rizikos vertinimas
Dėl Ukrainoje tebevykstančio karo toliau egzistuoja labai didelė lėtesnio augimo rizika, ypač tuo atveju, jei energijos tiekimas iš Rusijos būtų sutrikdytas tiek, kad tektų riboti įmonių ir namų ūkių energijos vartojimą. Be to, dėl karo gali dar susilpnėti pasitikėjimas ir padidėti tiekimo grandinių suvaržymai, o energijos ir maisto produktų kainos gali ilgą laiką būti didesnės, negu tikėtasi. Sparčiau lėtėjantis pasaulio ekonomikos augimas taip pat keltų riziką euro zonos perspektyvai.
Su infliacijos perspektyva susijusi rizika tebėra didelė ir dar suintensyvėjo, ypač artimiausiu laikotarpiu. Rizikos vidutinės trukmės infliacijos perspektyvai veiksniai apima ilgalaikį mūsų ekonomikos gamybos pajėgumų blogėjimą, nemažėjančias energijos ir maisto produktų kainas, mūsų tikslinį lygį viršijančius infliacijos lūkesčius ir didesnį, nei tikėtasi, atlyginimų augimą. Tačiau jei vidutiniu laikotarpiu sumažėtų paklausa, sumažėtų ir spaudimas kainoms.
Finansų ir pinigų aplinkos sąlygos
Dėl didelio ekonominio ir geopolitinio neapibrėžtumo rinkos palūkanų normos buvo nepastovios. Pastaraisiais mėnesiais padidėjo bankų finansavimosi sąnaudos, o tai lėmė vis didesnes bankų paskolų, ypač namų ūkiams, palūkanų normas. Nors bankų skolinimo namų ūkiams apimtis tebėra didelė, numatoma, kad dėl mažėjančios paklausos ji sumažės. Skolinimas įmonėms taip pat nemažėjo, nes dėl didelių gamybos sąnaudų, atsargų kaupimo ir mažesnės priklausomybės nuo finansavimosi rinkoje nemažėja poreikis skolintis iš bankų. O paskolų investicijų finansavimui paklausa sumažėjo. Dėl menkesnių likvidžių santaupų ir mažesnės Eurosistemos turto pirkimų apimties pinigų kiekio augimas ir toliau lėtėjo.
Kaip matyti iš mūsų naujausios bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatų, šių metų antrąjį ketvirtį buvo sugriežtinti reikalavimai visų paskolų gavėjams, nes bankams vis didesnį nerimą kelia rizika, su kuria esant dabartiniam neapibrėžtumui susiduria jų klientai. Trečiąjį ketvirtį bankai ketina dar griežtinti skolinimo sąlygas.
Ką palūkanų didinimas reiškia gyventojams, turintiems paskolų?
Palūkanų normų dinamika svarbi besiskolinantiems gyventojams, nes nuo bazinių ECB palūkanų priklauso EURIBOR – kintamoji paskolų palūkanų normų dalis. Lūkesčiai dėl didesnių ECB nustatomų palūkanų lemia, kad rinkose palūkanų normos kyla jau kurį laiką: 6 mėn. EURIBOR tapo teigiama dar birželio mėn., o šio mėnesio teigiama tapo ir 3 mėn. EURIBOR.
Kaip didėsiančios palūkanos atsilieps paskolų įmokoms?
Šiuo metu vidutinė negrąžinta būsto paskolos suma siekia 49 tūkst. Eur, o paskolai grąžinti vidutiniškai yra likę apie 22 metai. Tokios paskolos mėnesinė įmoka sudaro apie 230 Eur. EURIBOR siekiant 0,5 proc., įmoka padidėja 12 Eur – iki 242 Eur. EURIBOR padidėjus iki 1 proc., įmoka didėtų 24 Eur – iki 254 Eur. EURIBOR padidėjus iki 2 proc., įmoka padidėtų 50 Eur – iki 280 Eur.
Siekiant apsaugoti besiskolinančiuosius nuo per didelės įsipareigojimų naštos išaugus palūkanų normoms, pagal Atsakingojo skolinimo nuostatus, teikiant būsto paskolą, yra atliekamas jautrumo testas – palūkanų normai padidėjus iki 5 proc., vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis negali viršyti 50 proc.