2023-09-07
Klimato kaitos poveikis bankų skolinimui įmonėms: švelnėjo skolinimo sąlygos žaliosioms įmonėms
Į naujausią Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų apklausą, kuria siekta gauti informacijos apie bankų skolinimo veiklą (t. y. taikomus kreditavimo standartus, paskolų sąlygas, jų kaitos veiksnius, paskolų paklausą, bankų lūkesčius dėl tolesnės kreditavimo raidos ir kt.), pirmą kartą įtraukti klausimai, kaip paskolų įmonėms teikimą veikia klimato kaita. Rezultatai itin palankūs žaliosioms įmonėms – bankai pajuto gerokai išaugusią šių įmonių kreditavimo paklausą, o paskolų sąlygos ir standartai švelnėjo.
Lietuvoje, kaip ir visose euro zonos valstybėse1, klimato kaitos poveikis (skolinimo standartai ir sąlygos) ir su klimato kaitos suvaldymu susijusios priemonės per paskutinius 12 mėn. turėjo griežtinantį poveikį bankų skolinimui vadinamosioms rudosioms įmonėms (ženkliai prie klimato kaitos prisidedančios įmonės, kurios dar nepradėjo perėjimo prie neutralumo klimatui arba prie klimatui neutralios veiklos, arba kurių progresas itin nedidelis; procentų skirtumas Lietuvoje atitinkamai –29 % ir –43 % (1 pav.), euro zonoje – atitinkamai –39 % ir –17 %). Tačiau žaliosioms įmonėms (neutralios klimatui arba prie klimato kaitos prisidedančios labai neženkliai) bankų skolinimo standartai2 ir skolinimo sąlygos3 švelnėjo (Lietuvoje tiek standartų, tiek sąlygų procentų skirtumas 29 %, euro zonoje – atitinkamai 15 ir 23 %).
Panašių skolinimo tendencijų, kalbant apie klimato kaitos poveikį įmonėms ir su klimato kaitos suvaldymu susijusias priemones, tikimasi ir ateityje. Per artimiausius 12 mėn. bankai tikisi, kad griežtės skolinimo standartai ir paskolų sąlygos rudosioms įmonėms (procentų skirtumas – 14 %) ir toliau švelnės žaliosioms įmonėms (procentų skirtumas atitinkamai 43 ir 57 %). Tokia tendencija matoma visoje euro zonoje, kur per ateinančius metus bankai tikisi skolinimo standartų ir sąlygų griežtėjimo rudosioms ir švelnėjimo žaliosioms įmonėms (procentų skirtumas euro zonoje atitinkamai –69 % ir 24 % skolinimo standartams ir –48 % ir 35 % skolinimo sąlygoms).
Atsakydami į klausimus apie paskolas besitransformuojančioms įmonėms (angl. firms in transition) (prie klimato kaitos prisidedančios, bet jau gerokai pažengusios keisdamos veiklos modelį į klimatui neutralų) Lietuvoje veikiantys bankai nenurodė klimato kaitos poveikio skolinimo tokioms įmonėms standartams ir skolinimo sąlygoms nei per praėjusius 12 mėn., nei kad to tikisi ateinančiais metais. Kitų euro zonos valstybių bankai klimato poveikį skolinimo besitransformuojančioms įmonėms standartams ir paskolų sąlygoms vertina kaip švelninantį (procentų skirtumas atitinkamai 7 ir 15 %).
1 pav. Klimato kaitos poveikis bankų skolinimo standartams ir paskolų įmonėms sąlygoms
(procentų skirtumas; per paskutinius 12 mėn. ir per ateinančius 12 mėn.)
Šaltiniai: Bankų apklausa ir Lietuvos banko skaičiavimai. Pastabos. Teigiamas proc. skirtumas reiškia skolinimo standartų ar paskolų sąlygų švelninimą, neigiamas – griežtinimą. Brūkšniais pažymėti stulpeliai iliustruoja bankų lūkesčius.
Kalbant apie įtaką bankų skolinimo politikai darančius veiksnius, pažymėtina, kad didžiausią poveikį per paskutinius 12 mėn. Lietuvoje turėjo su įmone ir jos ateities perspektyvomis susijusios klimato kaitos ir perėjimo prie klimatui neutralios veiklos rizika (procentų skirtumas –43 %, euro zonoje – 22 %) (2 pav.). Fizinė klimato kaitos rizika, dažniausiai susijusi su skolininko geografine vieta, turėjo šiek tiek mažesnį griežtinantį poveikį (procentų skirtumas –33 %, euro zonoje – 15 %), o su klimato kaita susijusi fiskalinė parama turėjo švelninantį poveikį (procentų skirtumas 17 %, euro zonoje – 8 %) skolinimo kriterijams. Bankai tikisi, kad per ateinančius 12 mėn. fizinės rizikos, įmonės ir jos perspektyvų vertinimo klimato kaitos kontekste poveikis skolinimui išliks labai panašus kaip ir per pastaruosius metus. Tačiau bankai Lietuvoje, skirtingai nei vidutiniškai euro zonoje, tikisi sąnaudų dėl bankų kapitalo poreikių, susijusių su klimato kaita, griežtinančio poveikio skolinimui (procentų skirtumas –14 %, euro zonoje procentų skirtumo nefiksuojama).
2 pav. Su klimato kaita susijusių veiksnių įtaka bankų skolinimo įmonėms politikai
(procentų skirtumas; per paskutinius 12 mėn. ir per ateinančius 12 mėn.)
Šaltiniai: Bankų apklausa ir Lietuvos banko skaičiavimai. Pastabos. Teigiamas proc. skirtumas reiškia skolinimo standartų ar paskolų sąlygų švelninimą, neigiamas – griežtinimą. Brūkšniais pažymėti stulpeliai iliustruoja bankų lūkesčius.
Bankai Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, teigia pajutę išaugusią žaliųjų ir besitransformuojančių įmonių kreditavimo paklausą (procentų skirtumas Lietuvoje 17 %, euro zonoje – 22 %), o rudųjų įmonių tokia paklausa mažėjo (procentų skirtumas Lietuvoje –14 %, euro zonoje –7 %) (3 pav.). Paskolų žaliosioms ir besitransformuojančioms įmonėms paklausos didėjimą Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, labiausiai nulėmė su klimato kaita susijusių investicijų ir veiklos restruktūrizavimo poreikis (procentų skirtumas Lietuvoje 17 %, euro zonoje 33 %). Tačiau Lietuvoje, skirtingai nei euro zonoje, žaliųjų obligacijų išleidimas ir su klimato kaita susijusi fiskalinė parama paskolų paklausai poveikio nedarė (euro zonoje procentų skirtumas 14 %).
Per ateinančius 12 mėn. bankai Lietuvoje tikisi ženkliai išaugsiančio besitransformuojančių įmonių skolinimosi poreikio (procentų skirtumas 43 %). Taip pat laukiama augančios bankų paskolų žaliosioms įmonėms paklausos (procentų skirtumas 17 %). Pagrindiniais augančio skolinimosi poreikio veiksniais turėtų tapti investicijų ir reorganizacijos poreikis, taip pat su klimato kaita susijusi fiskalinė parama (procentų skirtumas 17 %). Tokios pačios tendencijos matomos ir kitose euro zonos valstybėse.
3 pav. Klimato kaitos ir su klimato kaita susijusių veiksnių poveikis bankų paskolų paklausai
(procentų skirtumas; per paskutinius 12 mėn. ir per ateinančius 12 mėn.)
Šaltiniai: Bankų apklausa ir Lietuvos banko skaičiavimai. Pastabos. Teigiamas proc. skirtumas reiškia paklausos augimą, neigiamas – mažėjimą. Brūkšniais pažymėti stulpeliai iliustruoja bankų lūkesčius.
Naudojami apibendrinti duomenys, gauti Lietuvos bankui atlikus 4 komercinių bankų („Swedbank“, AB, AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas, ir UAB Medicinos bankas) ir 3 užsienio bankų filialų (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas ir Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialas) apklausą. Apklausa atlikta 2023 m. birželio–liepos mėn. Apklausos rezultatų apžvalgoje pateikiama apibendrinta respondentų nuomonė nebūtinai parodo oficialią bankų, taip pat ir Lietuvos banko ar jo tarnautojų, poziciją ir vertinimus.
Apibendrinant nuomonę ir skaičiuojant vieną ar kitą atsakymą pasirinkusių bankų dalį, bankų atsakymai traktuojami vienodai, nepriklausomai nuo jų užimamos rinkos dalies. Rodiklis „procentų skirtumas“ apibrėžiamas kaip bankų, atsakiusių, kad skolinimo standartai arba sąlygos švelninami, dalies (procentais) ir bankų, atsakiusių, kad skolinimo standartai arba sąlygos griežtinami, dalies (procentais) skirtumas. Vertinant paklausą, procentų skirtumas reiškia bankų, atsakiusių, kad paklausa augs, dalies ir bankų, atsakiusių, kad paklausa mažės, dalies skirtumą. Išsamiau apie Bankų apklausos rezultatus skaitykite Lietuvos banko parengtoje Bankų apklausos apžvalgoje.
1 Nuo 2015 m. Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų (keturių didžiausią rinkos dalį pagal turimą turtą Lietuvoje užimančių bankų) apklausos rezultatai įtraukiami į euro zonos bankų apklausos, kurią viešai skelbia Europos Centrinis Bankas (ECB), rezultatus. Euro zonos bankų apklausos apžvalgą, įskaitant bankų atsakymus apie klimato kaitos poveikį bankų skolinimo įmonėms veiklai, galima rasti ECB interneto svetainėje.
2 Vidaus taisyklės ar kriterijai, kuriais bankai vadovaujasi priimdami sprendimą suteikti paskolą. Kredito standartai apima reikalaujamas paskolos ir skolininko charakteristikas, kad paskolos prašymas būtų patvirtintas.
3 Paskolų sąlygos, kuriomis bankas yra linkęs suteikti paskolą, t. y. palūkanų norma, paskolos dydis, paskolos terminas ir pan.