2024-12-31
Klimato kaita ir toliau daro įtaką bankų skolinimo įmonėms sprendimams – griežtinami skolinimo standartai ir sąlygos taršiosioms įmonėms
Klimato kaita ir toliau daro įtaką bankų skolinimo įmonėms sprendimams1, rodo 2024 m. bankų apklausos rezultatai. Bankai Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, griežtina skolinimo standartus2 ir sąlygas3 vadinamosioms rudosioms įmonėms, t. y. taršiausioms įmonėms, kurios dar nepradėjo perėjimo prie klimatui neutralios veiklos. Tačiau bankų paskolų standartai ir sąlygos švelnėja žaliosioms įmonėms – tokioms, kurios savo veikla yra klimatui neutralios arba nedaug prisidedančios prie klimato kaitos.
Komentuoja Dominyka Nachajūtė, Lietuvos banko Klimato kaitos centro vyriausioji ekonomistė
Lietuvoje trys iš aštuonių apklaustų bankų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėn. klimato kaita turėjo griežtinantį poveikį skolinimui rudosioms įmonėms – joms taikyti griežtesni tiek skolinimo standartai, tiek sąlygos. Griežtesnis poveikis įmonėms teikiamoms paskoloms reiškia, kad bankai taiko griežtesnius kredito standartus, pavyzdžiui, reikalauja didesnio kreditingumo lygio arba didesnio užstato, ir griežtesnes sąlygas, pavyzdžiui, didesnes palūkanas, trumpesnius paskolos grąžinimo terminus ar didesnius paslaugų mokesčius. Dėl tokio griežtinamojo efekto rudosioms įmonėms tampa sunkiau ir brangiau gauti paskolų arba jas refinansuoti.
Žaliosioms įmonėms bankų paskolų standartai ir sąlygos švelnėjo – tai nurodė du iš aštuonių bankų. Toks švelnėjantis poveikis padeda žaliosioms įmonėms lanksčiau iš bankų gauti savo veiklai finansuoti reikalingų lėšų. Kiti bankai per paskutinius 12 mėn. kol kas neįžvelgė jokio klimato kaitos poveikio jų skolinimui žaliosioms įmonėms.
Panašios ir visos euro zonos bankų atsakymų tendencijos. Euro zonoje toliau griežtėjo tiek paskolų rudosioms įmonėms standartai, tiek jų sąlygos (atitinkamai 44 ir 30 %), o paskolų žaliosioms įmonėms ir standartai, ir sąlygos švelnėjo (atitinkamai -25 ir -31 %)4. Grynasis paskolų rudosioms įmonėms standartų ir sąlygų griežtinimas buvo mažesnis, negu tikėtasi praėjusiais metais, o žaliosioms įmonėms taikomas paskolų standartų ir sąlygų švelninimas iš esmės atitiko praėjusiais metais bankų prognozuotą pokytį (tik paskolų sąlygų pokytis pasirodė esąs šiek tiek mažesnis, nei tikėtasi).
Euro zonoje skolinimo griežtinimui didžiausią įtaką per paskutinius 12 mėn. turėjo su įmone ir jos ateities perspektyvomis susijusi pereinamojo laikotarpio rizika bei fizinė klimato kaitos rizika, dažniausiai susijusi su skolininko geografine vieta. O reikšmingiausią švelninantį poveikį skolinimo kriterijams turėjo su klimato kaita susijusi fiskalinė parama žaliosioms įmonėms.
Šaltiniai: Euro zonos bankų apklausa dėl skolinimo ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: teigiamas proc. skirtumas reiškia skolinimo standartų ar paskolų sąlygų griežtinimą, neigiamas – švelninimą.
Apskritai matyti didesnis bankų dėmesys skolinimo rudosioms įmonėms sugriežtinimui, nustatant griežtesnius standartus ir sąlygas, o ne žaliųjų įmonių įgalinimui (švelninant skolinimo standartus ir sąlygas), – tai rodo kiek asimetrišką bankų sektoriaus persiorientavimą tvaraus skolinimo link.
Panašių skolinimo tendencijų Lietuvoje tikimasi ir per artimiausius 12 mėn. Dalis bankų numato, kad skolinimo rudosioms įmonėms standartai ir sąlygos ateityje tik griežtės, tačiau skolinimo žaliosioms įmonėms standartus ir sąlygas švelninti kitais metais ketina mažiau bankų nei iki dabar.
Kalbant apie bankų skolinimą žaliosios pertvarkos tikslais svarbu atkreipti dėmesį į paskolas persitvarkančioms įmonėms (angl. firms in transition), kurios yra pagrindinės pereinamojo laikotarpio finansavimo (angl. transition finance) gavėjos. Tai – įmonės, kurios šiuo metu yra laikomos taršiomis, tačiau pamažu perorientuoja savo veiklą į žalesnę. Lietuvoje per pastaruosius 12 mėn. nebuvo matyti paskolų persitvarkančioms įmonėms teikimo pokyčių, o per ateinančius 12 mėn. bankai matytų labiau griežtėjantį poveikį tokioms paskoloms. Kita vertus euro zonoje persitvarkančioms įmonėms paskolų standartai ir sąlygos švelnėjo (atitinkamai -10 ir -14 %). Tokioms įmonėms tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje svarbu gauti finansavimą, reikalingą finansuoti veiklos perorientavimą, ir taip užtikrinti, kad jų keliama tarša galėtų efektyviai mažėti.
Bankų paskolos šiuo metu ir toliau yra svarbiausias įmonių žaliųjų investicijų finansavimo šaltinis. Bankai tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje vertina, kad paskolų žaliosioms ir persitvarkančioms įmonėms paklausa tik didės. Žaliosioms investicijoms itin svarbus bankų kreditavimo vaidmuo rodo būtinybę bankams vis labiau derinti savo skolinimo praktiką su išsikeltais nacionaliniais ir Europos Sąjungos klimato tikslais. Remiantis euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo duomenimis, su klimato kaita susijusi rizika yra svarbi bankams priimant sprendimus dėl paskolų suteikimo. Tikėtina, kad laikui bėgant klimato kaitos poveikis bankų skolinimo sprendimams didės, nes bankai turės koreguoti savo rizikos valdymo strategijas, atsižvelgdami į su klimato kaita susijusias rizikas. Bankai taip pat turės įgyvendinti Europos Centrinio Banko (ECB) bankų priežiūros reikalavimus iki 2024 m. pabaigos į savo rizikos valdymo sąrangą įtraukti su klimatu ir aplinkosauga susijusias rizikas5.
- Apklausa atlikta 2024 m. liepos mėn. Apklausos rezultatų apžvalgoje pateikiama apibendrinta respondentų nuomonė nebūtinai parodo oficialią bankų, taip pat ir Lietuvos banko ar jo tarnautojų, poziciją ir vertinimus.
- Apibendrinant nuomonę ir skaičiuojant vieną ar kitą atsakymą pasirinkusių bankų dalį, bankų atsakymai traktuojami vienodai, nepriklausomai nuo jų užimamos rinkos dalies.
1 Nuo 2015 m. Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų (keturių didžiausią rinkos dalį pagal turimą turtą Lietuvoje užimančių bankų) apklausos rezultatai įtraukiami į euro zonos bankų apklausos, kurią viešai skelbia Europos Centrinis Bankas (ECB), rezultatus. Euro zonos bankų apklausos apžvalgą, įskaitant bankų atsakymus apie klimato kaitos poveikį bankų skolinimo įmonėms veiklai, galima rasti ECB 2024 m. II ketvirčio bankų skolinimo apklausos rezultatų tinklalapyje.
2 Skolinimo standartai – vidaus taisyklės ar kriterijai, kuriais bankai vadovaujasi priimdami sprendimą suteikti paskolą. Kredito standartai apima reikalaujamas paskolos ir skolininko charakteristikas, kad paskolos prašymas būtų patvirtintas.
3 Skolinimo sąlygos – paskolų sąlygos, kuriomis bankas yra linkęs suteikti paskolą, t. y. palūkanų norma, paskolos dydis, paskolos terminas ir pan.
4 Rodiklis „procentų skirtumas“ apibrėžiamas kaip bankų, atsakiusių, kad skolinimo standartai arba sąlygos griežtinami, dalies (procentais) ir bankų, atsakiusių, kad skolinimo standartai arba sąlygos švelninami, dalies (procentais) skirtumas.
5 ECB Banking Supervision: SSM supervisory priorities for 2024-2026