Lietuvos bankas
2020-09-30
  • AdobeStock_254534782.jpeg
     
11

Daugiau kaip pusė apklaustų Lietuvos namų ūkių pajuto finansines pavasarinio karantino pasekmes: 29 proc. jų sumažėjo pajamos, o 6 proc. tvirtina praradę nuolatinį pajamų šaltinį. Dar trečdalis apklaustų namų ūkių tvirtino, kad per pastarąjį pusmetį išleido dalį turėtų santaupų ar net visas. Taip pat reikšmingai, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo namų ūkių dalis (–12 proc. p.), kuriems pavyksta sutaupyti. Šias tendencijas atskleidė liepos–rugpjūčio mėn. Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių apklausa.

„Apklausos rezultatai patvirtina, kad dėl pandemijos gyventojų finansai nukentėjo labai netolygiai: maždaug pusė teigė pajutę karantino padarinius, be to, kur kas dažniau juos įvardijo jaunesnio amžiaus ir didmiesčių namų ūkiai. Matomas išaugęs neapibrėžtumas dėl ateities perspektyvų bei mažesnis noras išlaidauti, o tai leidžia manyti, kad artimiausiu metu namų ūkiai atsargiau valdys savo asmeninius finansus – atidžiau stebės pajamų pokyčius ir atsargiau planuos išlaidas“, – sako Viktorija Grybauskaitė, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė.

Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių namų ūkių (70 %) savo finansinę padėtį vertina vidutiniškai arba gerai. Palyginti su ankstesniais metais, taip teigiančiųjų dalis sumažėjo 7 proc. p. 

Dauguma respondentų per artimiausius 12 mėn. tikisi, kad pajamos ir išlaidos nepakis. Namų ūkiams didžiausią susirūpinimą kelia galimas pajamų sumažėjimas, tačiau sumažėjo nerimaujančių dėl darbo praradimo (taip teigė atitinkamai 16 ir 13 % apklaustųjų). 

Beveik aštuoni iš dešimties respondentų teigia planuojantys pajamas ir išlaidas, trys ketvirtadaliai siekia sutaupyti, tačiau, lyginant su pernai metais, gerokai sumažėjo sutaupančių namų ūkių dalis. Nors, palyginti su 2019 m., pajamas ir išlaidas planuojančių bei siekiančių sutaupyti namų ūkių tendencijos reikšmingai nekito, tačiau sutaupančiųjų namų ūkių dalis sumažėjo 12 proc. p. ir sudarė 57 proc. 

Dažniausiai per mėnesį sutaupoma suma buvo 31–150 Eur, taip teigė beveik 43 proc. respondentų, kuriems per pastaruosius 6 mėn. pavyko sutaupyti (t. y. 5 proc. p. daugiau nei prieš metus). Po 3 proc. p. sumažėjo dalis nurodžiusiųjų, kad per mėnesį sutaupo iki 30 Eur (16 %) ir nuo 301 iki 600 Eur (11 %), o dalis teigiančiųjų, kad pavyksta sutaupyti daugiau kaip 600 Eur, išaugo 2 proc. p. (iki 9 %). 

Šiek tiek daugiau kaip pusė apklaustų namų ūkių nurodė, kad turimos santaupos per pastaruosius 6 mėn. nepasikeitė, tačiau trečdaliui jos sumažėjo arba teko išleisti viską. Svarbiausios taupymo priežastys tebebuvo netikėtos išlaidos ateityje (54 %), galimas finansinės būklės pablogėjimas (46 %) ir ilgalaikiai taupymo tikslai, t. y. brangių pirkinių įsigijimas, išlaidos vaikų mokslui, santaupos senatvei ir pan. (43 %). 

Beveik pusė namų ūkių (47 %) pageidautų gauti daugiau kaip 1 200 Eur pajamų (į rankas), kad bent dalį lėšų pavyktų atsidėti taupymui. O ketvirtadalis respondentų nurodė 801–1 200 Eur, kaip mažiausias reikiamas pajamas, kad būtų patenkinti gyvenimo sąlygomis Lietuvoje ir pavyktų sutaupyti. Atsižvelgiant į namų ūkių turimas pajamas, vidutiniškai daugiau kaip pusė apklaustųjų pageidautų uždirbti daugiau, nei šiuo metu gauna, o įvertinus atsakymų pasiskirstymą – dažniausiai pageidaujama suma yra 400 Eur didesnė nei gaunamos pajamos. 

Namų ūkių apklausos apžvalga yra čia.