Lietuvos bankas
2012-03-06

Lietuvos banko valdyba pakeitė Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas. Pakeitimai padaryti atsižvelgiant į naujas Europos Sąjungos (ES) direktyvas. Pakeistos nuostatos dėl tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų rizikos vertinimo ir tarpusavyje susijusių klientų grupės identifikavimo kriterijų, taip pat dėl operacinės rizikos kapitalo poreikio skaičiavimo bei kai kurios techninės nuostatos dėl kredito ir rinkos rizikos.

Atsižvelgiant į tai, kad sparčiai besivystant finansinių priemonių rinkoms atsirandantys nauji finansiniai instrumentai kapitalo pakankamumo normatyvo skaičiavimo tikslais ES šalyse traktuoti skirtingai, Europos Komisija nusprendė suvienodinti reikalavimus finansinėms priemonėms, įtraukiamoms į bankų kapitalą. Siekiant užtikrinti Lietuvos rinkoje tokias pačias konkurencines sąlygas kaip ir kitose ES šalyse, patvirtiname dokumente numatyta galimybė įtraukti ne nuosavybės vertybinius popierius (anksčiau juos vadino neterminuotaisiais skolos vertybiniais popieriais) ne tik į II lygio (taip yra pagal galiojančią tvarką), bet ir į I lygio kapitalą. Tačiau, siekiant užtikrinti kokybišką kapitalo struktūrą, pagal projektą į I lygio kapitalą įtraukiamiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams nustatytos tam tikros sąlygos. Pagal dokumentą į I lygio kapitalą neleidžiama įtraukti privilegijuotųjų akcijų be kaupiamojo dividendo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tokių akcijų rinkoje yra išleista, bankams buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, kad jie galėtų pakeisti šias akcijas kitomis finansinėmis priemonėmis, atitinkančiomis reikalavimus, keliamus I lygio kapitalui. Be to, įrašytos naujos formuluotės dėl einamųjų metų pelno ir paskutinių praėjusių metų nepaskirstyto pelno įskaitymo į banko kapitalą, kai audito įmonė yra atlikusi finansinių ataskaitų auditą.

Atsižvelgiant į ES direktyvos reikalavimus, nurodyti kiti normatyvų dydžiai ir jų skaičiavimo tvarka. Bazinis maksimalios pozicijos vertės vienam skolininkui dydis išlieka nepakitęs: kaip ir anksčiau, jis turi neviršyti 25 proc. banko kapitalo, įvertinus kredito riziką mažinančių priemonių poveikį.

Pakeista normatyvo taikymo tvarka banko grupei priklausančių įmonių atžvilgiu. Siekiant palengvinti likvidumo valdymą banko grupėje, numatyta neriboti pozicijų, susidarančių patronuojančiam bankui, kai konsoliduotą priežiūrą vykdo ne tik Lietuvos bankas, bet ir kita ES valstybės narės priežiūros institucija, vadovaujantis tais pačiais standartais pagal ES Kapitalo direktyvos reikalavimus. Kaip ir anksčiau, numatoma taikyti lengvatinį normatyvą (iki 75 proc. banko kapitalo) banko skolinimui jo paties arba jį patronuojančio banko kontroliuojamoms įmonėms, kai Lietuvos bankas vykdo konsoliduotą visos finansinės grupės priežiūrą. Tačiau kai bankas skolina savo dukterinėms įmonėms, užsiimančioms nefinansine veikla arba kitoms jį patronuojančio banko dukterinėms įmonėms, kai Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos patronuojančio banko grupės priežiūros, arba patronuojančiam bankui, kuris nėra ES valstybėje narėje patronuojantis bankas, tokioms pozicijoms, kaip ir kitiems skolininkams, taikomas 25 proc. maksimalios pozicijos vertės vienam skolininkui normatyvas. Iki šiol skolinimas banko grupės įmonėms, kai Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos visos grupės priežiūros, turėjo neviršyti 20 proc. banko kapitalo vienam skolininkui; šis normatyvo dydis panaikinamas, nes direktyvoje nebeliko nuostatos, leidžiančios šalims narėms taikyti griežtesnius, negu nustatyta šioje direktyvoje, skolinimo ribojimus. Kita vertus, sugriežtinama pozicijų institucijoms (tai yra kredito įstaigoms ir investicinėms bendrovėms) apskaičiavimo tvarka: leistina eliminuoti tik trumpalaikes, ne ilgiau kaip vieną darbo dieną trunkančias pozicijas kitoms institucijoms, susidarančias atliekant įprastines pinigų pervedimo operacijas, kai jos atitinka nustatytus kriterijus, tuo tarpu iki šiol buvo leidžiama į pozicijos vertės skaičiavimą neįtraukti ilgesnio laikotarpio bankų pozicijų, kurių trukmė yra iki 14 dienų.

Nustatant, ar egzistuoja susijusių klientų grupė, o kartu ir vieną riziką sukeliančios pozicijos, priimtame dokumente atsižvelgiama ne tik į tarpusavio sąsajas dėl kontrolės ryšių, bet ir į riziką, kylančią dėl asmenų tiesioginės tarpusavio ekonominės priklausomybės (pavyzdžiui, priklausomybė nuo tų pačių išteklių arba tų pačių svarbių užsakovų)arba dėl bendro svarbiausio finansavimo šaltinio, kai vieno asmens finansiniai sunkumai pritraukiant arba grąžinant lėšas galėtų sąlygoti tokius pačius sunkumus antrajam arba visiems kitiems tos grupės klientams.

Be to, nustatytas naujas reikalavimas atskirai vertinti banko investicijas į schemas su pagrindinio turto pozicija, pavyzdžiui, į kolektyvinio investavimo subjektus, siekiant nustatyti, ar asmenys, kuriems priskiriamos pozicijos, į kurias savo ruožtu investuoja kolektyvinio investavimo subjektas, nėra susiję su kitais banko klientais ir dėl to turėtų būti traktuojami kaip vienas skolininkas didelių pozicijų rizikos vertinimo tikslais.

Dokumente patikslinta, kaip bazinio indikatoriaus arba standartizuotą metodą taikantys bankai turėtų skaičiuoti operacinės rizikos kapitalo poreikį pirmuosius tris savo veiklos metus, kol nepakanka istorinių duomenų; patikslinta operacinės rizikos kapitalo poreikio standartizuotu metodu skaičiavimo tvarka dėl atskirose verslo linijose gautų nuostolių įtraukimo; įvedama papildoma verslo linija „įmonės straipsniai" taikantiems pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (santrumpa anglų kalba - AMA) metodą taikantiems bankams, siekiant palengvinti istorinių nuostolių duomenų priskyrimą banko grupėje papildyta draudimo pripažinimo tinkama AMA operacinės rizikos mažinimo priemone tvarka, nustatytos sąlygos, kurioms esant bankas gali naudoti kitas negu draudimas rizikos mažinimo priemones bei patikslinta nuostata dėl AMA operacinės rizikos kapitalo maksimalaus sumažinimo limito (iki 20 proc.), kuris turi apimti ne tik draudimo, bet ir visų kitų priemonių poveikį.

Dokumente nustatyti reikalavimai, taikomi bankų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, susidarančioms įvykus tam tikriems pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriams, kuriuose dalyvaujantis sandorio iniciatorius, rėmėjas ar pirminis skolintojas, išleisdamas vertybinius popierius prisiima reikšmingą kredito rizikos dalį.