Kainų lygis Lietuvoje jau metus beveik nesikeičia

Komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė.

Nukritus energijos išteklių kainoms, energija vartotojams ir toliau pinga. Balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., energija atpigo 3,2 proc. ir kainavo 11,3 proc. mažiau nei prieš metus. Apžvelgiant mėnesinius energijos prekių pokyčius, verta išskirti dujų ir šilumos energijos kainas, kurios pasižymėjo didžiausiais pokyčiais. Nukritus dujų kainoms rinkoje, anksčiau nei įprasta, t. y. nelaukiant liepos mėn., buvo pakoreguoti gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams – balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., gamtinių ir buitinių dujų kainos vartotojams sumažintos 27,1 proc. Nukritusios dujų kainos rinkoje kartu su atpigusiu biokuru lėmė ir šilumos energijos kainų mažėjimą. Balandžio mėn. šilumos energija atpigo 8,6 proc. Kalbant apie metinius pokyčius, matyti, kad daugiausia nukrito kietojo kuro, kurio didžiąją dalį sudaro malkos, ir elektros kainos, jos balandžio mėn. buvo maždaug trečdaliu mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (žr. D pav.). Degalai, priešingai, balandžio mėn. per metus pabrango 1,8 proc. Tam didžiausią įtaką darė naftos kainų raida. Sustiprėjus rizikoms dėl galimo naftos pasiūlos sutrikdymo, jei suintensyvėtų konfliktas Artimuosiuose Rytuose, Brent naftos kainos balandžio mėn. pakilo iki 89 JAV dol. už barelį ir buvo 6,5 proc. didesnės nei prieš metus. Nors rizikų, galinčių neigiamai paveikti naftos kainų raidą, ir toliau egzistuoja, tačiau šiuo metu rinkose optimizmo daugiau – gegužės mėn. Brent naftos kainos sumažėjo iki 83–84 JAV. dol. už barelį. Remiantis ateities sandoriais, numatomas ir tolesnis naftos kainų mažėjimas. Tai ir toliau leidžia tikėtis, kad energijos kainos šiemet bus mažesnės nei pernai.

Nukritus energijos išteklių ir kitų žaliavų kainoms, išblėsus popandemino atsivėrimo poveikiui, paslaugų kainos kyla lėčiau, tačiau palaikomos vidaus veiksnių vis dar pakankamai sparčiai. Palyginti su piku, pasiektu 2022 m. lapkričio mėn., metinis paslaugų kainų augimas sumažėjo daugiau nei dvigubai. Vis dėlto palaikomos vidaus veiksnių paslaugų kainos ir toliau kyla pakankamai sparčiu 6 proc. metiniu tempu ir yra pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys. Galima išskirti kelis vidaus veiksnius, darančius įtaką paslaugų kainų raidai. Remiantis Sodros paskelbtais administraciniais duomenimis, darbo užmokestis ir toliau didėja sparčiai – sausio–kovo mėn. jis buvo 11,2 proc. didesnis nei prieš metus. Nepalankios darbo našumo tendencijos didėjančių darbo sąnaudų poveikį tik dar labiau sustiprina, o atsigaunantis vartojimas sudaro palankesnes sąlygas perkelti padidėjusių darbo sąnaudų poveikį į paslaugų kainas. Dėl nustojusios galioti pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo paslaugoms spartesniu tempu brangstančios maitinimo paslaugos (žr. E pav.) taip pat prisideda prie bendro paslaugų kainų didėjimo. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, numatoma, kad paslaugos ir toliau bus pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys.

Maisto kainų raida rodo nukritusių maisto žaliavų kainų įtaką – balandžio mėn. maistas buvo 1,4 proc. pigesnis nei prieš metus. Sumažėjęs spaudimas maisto prekių kainoms matomas įvairiuose maisto tiekimo grandinės etapuose – per metus atpigo maisto žaliavos, importuojamo maisto ir maisto gamintojų kainos vidaus rinkoje taip pat yra mažesnės nei prieš metus. Šios tendencijos pasireiškia plačiu mastu: visų pagrindinių maisto prekių grupių kainos balandžio mėn. buvo mažesnės arba iš esmės tokio paties lygio kaip ir prieš metus ir tik mėsos kainos vis dar didėjo (2,2 %), tačiau vis mažėjančiu metiniu tempu (žr. F pav.). Žvelgiant į platesnę – maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, – kategoriją, yra ir daugiau brangstančių prekių. Nuo sausio mėn. padidinus akcizus alkoholiniams gėrimams ir tabakui, šių prekių kainos balandžio mėn. kilo atitinkamai 4,1 ir 8,3 proc. metiniu tempu. Tad maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos balandžio mėn. buvo panašaus lygio kaip ir pernai ir jų įtaka infliacijai buvo minimali (žr. B pav.).

Grynoji infliacija, kuri neapima labiau nuo išorės veiksnių priklausomų – energijos ir maisto – prekių kainų, toliau mažėja, tačiau vis dar yra didesnė nei laikotarpiu iki pandemijos. Balandžio mėn. grynoji infliacija sudarė 3,5 proc. Paslaugų kainos yra pagrindinis grynąją infliaciją lemiantis veiksnys, o jos sumažėjimą pastaraisiais mėnesiais daugiausia lėmė lėtesniu tempu kilusios kitos grynosios infliacijos komponentės – pramonės prekių – kainos. Numatoma, kad pramonės prekių kainų augimas ir toliau turėtų mažėti. Tai lems atslūgusi įtampa pasaulinėse tiekimo grandinėse ir sumažėjęs spaudimas prekių kainoms įvairiuose tiekimo grandinės etapuose. Esant tokiai paslaugų ir pramonės prekių kainų dinamikai, prognozuojama, kad grynoji metinė infliacija ir toliau nuosaikiai mažės. 

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Infliacija