Lietuvos bankas
2020-12-18
  • Darius Imbrasas.jpg
     
11

Užklupusi pandemija privertė įmones, jų darbuotojus, taip pat ir vartotojus keisti nusistovėjusius darbo ir vartojimo įpročius. Įvairiausi skaitmeniniai sprendimai, pavyzdžiui, telekonferencijos, darbas iš namų, elektroninė prekyba ir bankininkystė, vis labiau populiarėja, o dėl teikiamos naudos nemaža dalis jų bus naudojami ir pasibaigus pandemijai ir skatins diegti kitus skaitmeninius sprendimus. Visa tai lems struktūrinius ekonomikos pokyčius tiek Lietuvoje, tiek ir kitose valstybėse, nuo to priklausys, kiek sėkminga bus šalių raida ateityje. Todėl ir valdžios sektorius negali būti tik pasyvus skaitmenizacijos plėtros stebėtojas.

Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas

Nors skaitmenizacijos procesas vyksta jau gana seniai, COVID-19 pandemija privertė daugelį įmonių intensyviau diegti skaitmeninimo sprendimus, o vartotojus – naudotis el. prekybos ir elektroninėmis paslaugomis. Šias tendencijas galima įžvelgti įvairių sričių – tiek mobilumo duomenų, tiek elektroninių paslaugų ar registracijų statistikos, el. prekybos apyvartos ir kitų panašių sričių rodikliuose. Šios tendencijos matomos ir Lietuvoje, pavyzdžiui, trečiąjį ketvirtį investicijos į IRT įrangą ir intelektinės nuosavybės produktus, kurių didelę dalį sudaro duomenų bazės ir programinė įranga, augo sparčiausiai tarp visų rūšių investicijų. Jų metinis augimas viršijo 15 proc., o visos investicijos sumenko beveik 2 proc. Taip pat mažmeninės prekybos internetu apyvarta lapkričio mėn. buvo beveik 50 proc. didesnė nei prieš paskelbiant pirmąjį karantiną, o IRT įrangos pardavimų – maždaug ketvirtadaliu.

Investicijos į skaitmenizaciją didina įmonių darbo našumą, todėl tos įmonės, kurios sugebės pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis, tikėtina, įgis konkurencinį pranašumą. Tą patvirtina ir Europos Centrinio Banko atlikta įmonių apklausa, į kurios klausimus atsakydamos daugelis įmonių teigė, kad skaitmenizacija didina jų našumą, nes pagerėjo galimybės įmonėje dalytis žiniomis bei kompetencijomis ir gamybos procesas tapo efektyvesnis. Tiesa, ne visoms įmonėms pavyksta pasinaudoti teikiamais skaitmenizacijos privalumais. Daugumoje išsivysčiusių valstybių matomas atotrūkis tarp sparčiausiai darbo našumą didinančių ir kitų įmonių. Apskritai pasaulyje matomas bendras darbo našumo augimo lėtėjimas. Viena iš pagrindinių tokio lėtėjimo priežasčių yra tai, kad norint pasinaudoti skaitmenizacijos teikiamais privalumais įmonėms reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, ir ne tik tiesiogiai dirbančių su IRT technologijomis, tačiau ir išmanančių gamybos bei vadybinius procesus.

Skaitmenizacijos poveikis darbo rinkai neapsiribos tik didesne minėtos srities specialistų paklausa, jis apims ir kitas sritis. Įprastai skaitmenizacijos sklaida labiausiai siejama su baime, kad naujos technologijos sumažins darbo vietų skaičių. Nors ankstesni technologinių revoliucijų pavyzdžiai rodo, kad naujos technologijos masinio nedarbo ilgesniuoju laikotarpiu nesukuria, trumpuoju laikotarpiu nedarbo padidėjimas yra galimas. Jis gali atsirasti dėl darbo pobūdžio kaitos vykstant skaitmenizacijai, automatizuojant rutinines užduotis. Dėl šios priežasties darbo rinkoje stebima darbo vietų poliarizacija – procesas, kai mažėja vidutinės grandies specialistų paklausa ir didėja žemos bei aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis. Tai taip pat turės įtakos darbo užmokesčio raidai ir pasiskirstymui – nors tikimasi, kad skaitmenizacija padidins vidutinį darbo užmokestį, tačiau šis padidėjimas bus didesnis aukštesnę kvalifikaciją turintiems specialistams. Dėl to tikimasi didėsiant pajamų nelygybę. Tokie skaitmenizacijos nulemti darbo rinkos pokyčiai itin aktualūs Lietuvai. Tyrimai rodo, kad šiuo metu Lietuvoje daugiau kaip pusė darbo vietų gali būti automatizuota, tai vienas didžiausių rodiklių tarp EBPO narių.

 

Vartotojams palanki žinia – iki šiol skaitmenizacija lėtino kainų augimą. Tai siejama su IRT įrangos ir prietaisų pigimu bei el. prekybos plitimu. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad dėl el. prekybos plėtros 2006–2018 m. ne energijos pramoninių prekių kainos augo dešimtadaliu lėčiau. Vis dėlto kartu įspėjama, kad šis poveikis, tikėtina, yra laikinas. Ir nors jis gali trukti gana ilgai, el. prekybai apimant vis didesnę prekybos ir paslaugų teikimo sektoriaus dalį jis silpnės. Iki šiol el. prekyba buvo siejama su sąnaudų mažinimu, didesnėmis vartotojų galimybėmis palyginti pardavėjų kainas ir stiprėjančia konkurencija, t. y. veiksniais, kurie mažinančiai veikė prekių ir paslaugų kainas. Tačiau neatmestina galimybė, kad ilgesniuoju laikotarpiu skaitmenizacijos „superžvaigždės“ (Amazon, Alphabet, Apple, Facebook ir kt.) per įvairiausius apribojimus kaip tik gali sumažinti konkurenciją, susikurdamos galimybes pasididinti pelno maržas didindamos kainas vartotojams.

Valdžios sektorius negali būti pasyvus skaitmenizacijos plėtros stebėtojas. Jis turi aktyviai veikti, jeigu norima, kad šalis galėtų pasinaudoti skaitmenizacijos teikiamomis galimybėmis ir minimizuoti neigiamus padarinius. Būtina skatinti skaitmenizaciją per el. paslaugų plėtrą. Kartu ne mažiau svarbūs kiti institucinės kokybės parametrai, pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad teisinės viršenybės ir kovos su korupcija stiprinimas turi įtakos skaitmenizacijos plėtrai. Taip pat valdžios institucijos turi proaktyviai keisti darbo, prekių ir finansų rinkų reguliavimą ne tik siekdamos kiek įmanoma geriau pasinaudoti skaitmenizacijos nauda, tačiau ir reaguodamos į neigiamus padarinius. Pavyzdžiui, lengvinti sąlygas ir galimybes įmonėms finansuoti nematerialiąsias investicijas (pvz., per rizikos kapitalo rinkas ar kitas alternatyvaus finansavimo priemones), kurių nesiima finansuoti tradicinis bankinis sektorius. Bus itin svarbu išlaikyti darbo rinkos įtraukumą ir apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes, kurios susidurs su nedarbo ar pajamų netekimo grėsme. Taip pat dėl augančios turtinės nelygybės valdžios institucijoms gali tekti priimti įstatymus, kurie užtikrintų galimybių lygybę visiems visuomenės nariams. Šiame kotekste valdžios sektoriui bus ypač svarbu suteikti piliečiams galimybes įgyti reikiamų žinių ir įgūdžių, skatinti verslo, kuriame panaudojami skaitmeniniai įgūdžiai, modelius.

Daugiau ekonomikos ir finansų rinkų komentarų, analizę, naujausius rodiklius bei prognozes rasite naujoje Lietuvos banko interneto svetainės rubrikoje Ekonomikos ir finansų pulsas.