2016-06-02
J. Markauskas: kaip Jungtinės Karalystės referendumo rezultatai paveiks pasaulį ir Lietuvą
Po trijų savaičių (birželio 23 d.) britai balsuos, ar pasilikti Europos Sąjungoje (ES). Referendumo baigtis sunkiai nuspėjama, tačiau aišku viena – Brexito pasekmės būtų skaudžiausios pačiai Jungtinei Karalystei (JK) ir jos ekonomikai. Tai neišvengiamai paveiktų emigravusių lietuvių padėtį. Lietuvai ekonominė Brexito įtaka nebūtų dramatiška, tačiau JK pasitraukimas iš ES galėtų iš esmės pakeisti emigracijos srautus.
Justinas Markauskas, Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus ekonomistas
Daugelio analitikų vertinimu, JK pasitraukus iš ES, nukentėtų jos ekonomika, tačiau šalis susigrąžintų daugiau nacionalinio savarankiškumo. ES ekonomiškai būtų paveikta santykinai nedaug, tačiau daugiau nerimo keltų JK pasitraukimo politinė reikšmė. Lietuvos banko ekonomistų nuomone, Lietuvai, kaip ir ES, politinės pasekmės būtų reikšmingesnės nei ekonominės.
„Pasilikti“ ar „palikti“?
Stovyklų „pasilikti“ ar „palikti“ ES palaikymas yra apylygis: 51 proc. apsisprendusiųjų palaikytų pasilikimą ES, o 49 proc. jų balsuotų už atsiskyrimą[1]. Apie 15 proc. balsavimo teisę turinčių asmenų vis dar neturi aiškios nuomonės. Neapsisprendusiųjų balsai ir rinkėjų aktyvumas gali nusverti svarstykles į vieną arba į kitą pusę.
Euroskeptikai siūlo pasitraukti iš ES, kad JK galėtų pati savarankiškai, be Briuselio įtakos, formuoti savo ekonominį ir politinį gyvenimą. Jų manymu, ES pernelyg riboja verslo sąlygas. Euroskeptikai taip pat norėtų efektyviau kontroliuoti migrantų srautus, ypač vadinamųjų pašalpų turistų (imigrantų, kurie į JK atvyksta ne dirbti, o gyventi iš dosnių nedarbo pašalpų).
Proeuropiečiai teigia, kad JK ekonomiškai ir politiškai yra tvirtesnė būdama ES dalimi. Pasak jų, ypač svarbu palaikyti laisvosios prekybos su ES galimybes, nes pusę JK užsienio prekybos apimties sudaro prekyba su ES. Be to, ES šalininkai mano, kad šių metų vasario mėn. premjero Deivido Kamerono (David Cameron) pasiektas derybinis susitarimas su ES sudaro geresnes galimybes reaguoti į migracijos srautus ir užtikrins JK pakankamai savarankiškumo ateityje.
Alternatyvos Europos Sąjungai
Jei JK paliks Europos Sąjungą, ji turės nuspręsti, kokius prekybos santykius su ES palaikyti ateityje. Lisabonos sutartis apibrėžia, kad naujas prekybos susitarimas su ES ir ją paliekančia valstybe turi būti pasiektas per dvejus metus. Kitu atveju JK oficialiai taps Europos Sąjungai trečiąja šalimi. JK turėtų tris galimus prekybos su ES susitarimo variantus:
a. pasilikti Europos ekonominės erdvės nare (dabartinės narės – ES, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas);
b. pasirašyti dvišalę prekybos sutartį su ES (kaip, pvz., Šveicarija, Turkija, Kanada, kitos šalys);
c. neturėti jokio specialaus prekybos susitarimo su ES (tapti Europos Sąjungai trečiąja šalimi).
Kuo laisvesnės prekybos su ES norės JK, tuo daugiau Europos Sąjungos socialinių bei ekonominių taisyklių ji turės perimti net ir nebūdama ES. Be to, nebūdama ES nare, JK negalėtų daryti reikšmingos įtakos ES sprendimų priėmimui. Pavyzdžiui, Šveicarija, nors ir nėra ES narė, mainais už laisvą prekybą su ES moka įmokas į ES biudžetą, garantuoja laisvo judėjimo galimybę ES piliečiams, įgyvendina daugelį ES aplinkosaugos, klimato kaitos, energetikos ir socialinės apsaugos taisyklių.
Poveikis Jungtinei Karalystei
Didelė dalis ekonomistų teigia, kad pasitraukimas iš ES neigiamai atsilieptų JK ekonomikai. Remiantis naujesniais įvairių šaltinių vertinimais, dėl tokio sprendimo Jungtinės Karalystės BVP lygis ilguoju laikotarpiu galėtų pakisti nuo –20 iki +2 proc. (nuo 20 % sumažėjimo iki 2 % padidėjimo, palyginti su BVP lygiu, kuris būtų, jei JK ir toliau būtų ES narė)[2].
Jei būtų nubalsuota JK palikti ES, reikšmingai padidėtų nežinomybė dėl jos ekonomikos ateities. Dėl to galimai nuvertėtų JK finansinis turtas (pvz., akcijos, obligacijos, svaras sterlingų), išaugtų skolinimosi sąnaudos. Svaro sterlingų efektyvusis kursas[3] nuo 2015 m. lapkričio mėn. per šešis mėnesius nukrito 9 proc., o per pastarąjį mėnesį kompensavo tik mažą dalį prarastos vertės[4]. Jei svaras sterlingų nuvertėtų dar stipriau, susidarytų prielaidos prekių ir paslaugų kainų kilimui JK, o teigiamas poveikis eksporto augimui, manoma, būtų trumpalaikis.
Dėl susidariusio netikrumo verslas, manoma, mažintų investicijų apimtį, galėtų būti atleidžiama dalis darbuotojų. Tai lėtintų JK ekonomikos augimą arba net sukeltų nuosmukį.
Manoma, kad JK užsienio prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų apimtys ilguoju laikotarpiu taip pat sumažėtų. Tai neigiamai paveiktų JK produktyvumo augimo perspektyvą ir galimai nukentėtų Londono, kaip pasaulinio finansų centro, statusas.
Vertinama, kad JK vyriausybės biudžetas irgi sumažėtų. Viena vertus, JK sutaupytų, nes nereikėtų mokėti tiesioginių įmokų į ES biudžetą (dabar mokama apie 1 % JK surinktų mokesčių[5]). Kita vertus, dėl pirmiau minėtų priežasčių JK ekonomika susitrauktų, o dėl to automatiškai nukristų mokesčių surinkimas.
Vis dėlto maža dalis ekonomistų prognozuoja, kad pasitraukimas iš ES šiek tiek padidintų Jungtinės Karalystės BVP lygį. Šie analitikai savo vertinimus grindžia prielaida, kad tokiu atveju JK labai greitai ir sėkmingai vykdytų derybas su užsienio valstybėmis dėl laisvesnės prekybos ir reikšmingai liberalizuotų verslo sąlygas. Tačiau vargu ar JK derybos dėl laisvesnės prekybos vyktų taip sklandžiai, nes, pavyzdžiui, daug didesnį ekonominį svorį turinčios ES derybos dėl prekybos sutarties su Kanada truko septynerius metus. Be to, verslo sąlygos Jungtinėje Karalystėje jau dabar yra vienos iš liberaliausių tarp išsivysčiusių pasaulio valstybių.
Pasitraukimas iš ES Jungtinę Karalystę paveiktų ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai. Visų pirma, britai atgautų daugiau savarankiškumo formuojant ekonominę ir socialinę aplinką savo valstybėje. Tiesa, kiek savarankiškumo būtų atgauta, priklausytų nuo naujo susitarimo su ES dėl prekybos santykių. Be to, yra tikimybė, jog, Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, proeuropietiška Škotija inicijuotų dar vieną referendumą dėl atsiskyrimo nuo JK, kad vėl taptų ES dalimi.
Jei JK piliečiai pasisakytų už pasilikimą ES, dingtų nežinomybė dėl JK ekonomikos ateities. Manoma, kad svaras sterlingų atgautų nuo praėjusių metų pabaigos prarastą vertę ir pradėtų sparčiau augti investicijos. Be to, būtų išvengta svarstymų apie galimą naują Škotijos referendumą dėl atsiskyrimo nuo JK. Kita vertus, JK ekonominis bei politinis gyvenimas ir toliau būtų glaudžiai derinamas prie bendrųjų ES taisyklių.
Poveikis likusiam pasauliui
Jei JK pasitrauktų iš ES, viso pasaulio finansų rinkose atsirastų daugiau netikrumo ir kintamumo. Jų dydį sunku įvertinti, nes panašaus įvykio dar nėra buvę. Be to, galimai pradėtų stiprėti saugesnėmis laikomos pasaulio valiutos – JAV doleris, Šveicarijos frankas, Japonijos jena.
Neigiamas poveikis ES ekonomikai turėtų būti santykinai nedidelis. Tiesioginis poveikis eksportui neturėtų būti reikšmingas, nes Jungtinėje Karalystėje parduodama tik 7 proc. visų Europos Sąjungos eksportuojamų prekių[6]. Galimai išaugę ES finansų rinkų svyravimai didesnę riziką keltų valstybėms, kuriose aukštas įsiskolinimo lygis. Investicijų augimas galimai sulėtėtų, bet tiesioginių užsienio investicijų į ES – pirmiausia į Airiją – srautas galėtų netgi padidėti, jei įmonės iš JK nuspręstų perkelti dalį kapitalo į ES.
Politiniai padariniai ES galėtų būti reikšmingesni nei ekonominiai. Šiuo metu plečiantis ES kritikų gretoms JK sprendimas pasitraukti iš ES būtų papildomas iššūkis Europos integracijai. Be to, ES ekonominis ir politinis vaidmuo pasaulyje be JK taptų mažesnis.
Jungtinei Karalystei nusprendus pasilikti ES, būtų išvengta padidėjusio kintamumo pasaulio, įskaitant ir ES, finansų rinkose. ES valstybės, kuriose aukštas skolos lygis, išvengtų rizikos dėl skolinimosi sąnaudų augimo. Didesnis stabilumas ES galėtų teigiamai paveikti investicijų augimą. Be to, jei JK piliečiai didele persvara pasisakytų už tolesnę narystę ES, tai būtų rimta paspirtis Europos integracijos stiprėjimui.
Kaip tai paveiks Lietuvą?
Lietuvos ekonomikos augimas neturėtų reikšmingai sulėtėti, jei JK paliktų ES. Lietuva Jungtinėje Karalystėje parduoda 5 proc. visų eksportuojamų prekių ir paslaugų[7]. Tiesa, lietuviškos kilmės prekių eksportas į JK sudaro šiek tiek didesnę dalį – 7 %[8]. Didesnę žalą pajustų nebent pavieniai sektoriai, pavyzdžiui, odos apdirbimo pramonė: ji JK parduoda penktadalį savo eksportuojamos produkcijos[9].
Kita vertus, kadangi JK yra populiariausia emigracijos iš Lietuvos kryptis (nuo 2010 m. apie pusė emigrantų išvyksta gyventi būtent į JK[10]), Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, galėtų pakisti migracijos srautai: į JK planavę išvykti lietuviai arba pasiliktų gyventi tėvynėje, arba dažniau rinktųsi kitas emigracijos kryptis (Vokietiją, Airiją, Norvegiją ir kt.). Tai turėtų įtakos ir pinigų perlaidoms iš užsienio į Lietuvą: praėjusiais metais bendra jų suma sudarė 1,1 mlrd. eurų[11], o perlaidos iš JK – didžiausią dalį.
Lietuvai, kaip ir visai ES, politiniai padariniai galimai būtų reikšmingesni už ekonominius. Tačiau jei Europos vienybė ateityje dar labiau susilpnėtų, Lietuva – maža atvira ekonomika – ilguoju laikotarpiu galėtų pajusti ir didesnių ekonominių netekčių.
Šaltiniai ir sąvokos
[1] „ES referendumo apibendrinančioji apklausa“ (angl. “EU Referendum Poll of Polls”). Žr.: www.whatukthinks.org, 2016 m. gegužės 30 d.
[2] „Narystė ES ir Anglijos bankas” (angl. “EU membership and the Bank of England”). Anglijos centrinis bankas, 2015 m. spalio mėn.
[3] Svaro sterlingų efektyvusis kursas parodo bendrą svaro sterlingų kursą su 50 užsienio prekybos partnerių valiutomis, jį pasveriant pagal užsienio prekybos apimtį su kiekviena valstybe atskirai.
[4] Svaro sterlingų efektyviojo kurso indeksas (angl. “Effective exchange rate index, Sterling”). Žr.: www.bankofengland.co.uk.
[5] „Finansų ministerijos analizė: narystės Europos Sąjungoje ekonominis poveikis ilguoju laikotarpiu ir alternatyvos“ (angl. “HM Treasury analysis: the long-term economic impact of EU membership and the alternatives”). JK finansų ministerija, 2016 m. balandžio mėn.
[6] „ES prekyba nuo 1988 m., kombinuotoji nomenklatūra šešių ženklų lygiu“ (angl. “EU trade since 1988 by HS6“). Eurostatas, 2015 m. duomenys.
[7] „Eksportas. Požymiai: valstybė, matavimo vienetas, kombinuotoji nomenklatūra (dviejų ženklų lygiu) ir metai“. Lietuvos statistikos departamentas; „Išorės sektoriaus statistika“. Lietuvos bankas; „BVP ir pagrindinės komponentės“ (angl. “GDP and main components”). Eurostatas, 2015 m. duomenys.
[8] „Lietuviškos kilmės prekių eksportas. Požymiai: matavimo vienetas, valstybė, administracinė teritorija, kombinuotoji nomenklatūra (dviejų ženklų lygiu) ir metai“. Lietuvos statistikos departamentas; „Lietuviškos kilmės prekių eksportas. Požymiai: matavimo vienetas, kombinuotoji nomenklatūra ir metai“. Lietuvos statistikos departamentas. 2015 m. duomenys.
[9] „ES prekyba nuo 1988 m., kombinuotoji nomenklatūra keturių ženklų lygiu. KN kodas 42“ (angl. “EU trade since 1988 by HS2-HS4. CN code 42“). Eurostatas, 2015 m. duomenys.
[10] „Emigrantai“. Lietuvos statistikos departamentas. 2010–2015 m. duomenys.
[11] „Mokėjimų balansas (ketvirčio)“. Lietuvos bankas. 2015 m. I–IV ketv. duomenys.