Įsibėgėjus kredito ir būsto rinkoms, bankai turės kaupti daugiau kapitalo
Įvertinusi pastarųjų metų kredito ir nekilnojamojo turto rinkos raidą, Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankai ir kredito unijos turės sukaupti papildomą – 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą. Ši pirmą kartą istorijoje pritaikyta priemonė padės stiprinti finansų sistemos atsparumą galimiems sukrėtimams.
„Finansinis ciklas jau kurį laiką išgyvena pakilimo fazę: daugiau skolinama gyventojams ir įmonėms, vyksta aktyvi prekyba nekilnojamuoju turtu, kyla jo kainos. Augimą rodo ir kiti ekonominiai rodikliai. Tokiais laikais būtina stiprinti finansų sistemos atsparumą ir pasirengti laikams, kai ciklo fazė pasikeis arba susidursime su netikėtais ekonominiais šokais. Sutvirtinę bankų ir kredito unijų kapitalo šarvą, sustiprinsime visą finansų sistemą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Pasak jo, nustatytas anticiklinio kapitalo rezervas yra šiuo metu optimali priemonė – didinant finansų įstaigų atsparumą, dabar bus daromas tik nežymus poveikis skolinimo apimčiai ar kainai. Pritaikyta priemonė yra lanksti: ekonomikos augimui sulėtėjus ar patyrus sukrėtimą, anticiklinio kapitalo rezervo norma gali būti operatyviai sumažinta, o atsilaisvinusias lėšas kredito įstaigos galėtų nukreipti į realiąją ekonomiką, kai to labiausiai reikia.
Papildomą 0,5 proc. kapitalo rezervą kredito įstaigos turės suformuoti per 1 metus.
Jei tendencijos rinkoje išliks tokios pat – augs kreditas, kils būsto kainos, sandorių skaičius ir toliau bus didelis, kitaip tariant, temperatūra finansų sistemoje ir ekonomikoje nekris, kitąmet Lietuvos bankas galėtų priimti sprendimą dėl 1 proc. dydžio anticiklinio kapitalo normos. 1 proc. dydžio anticiklinio kapitalo rezervą siekiama turėti „gerais laikais“ – tuo metu, kai finansų sektoriaus plėtra nei per lėta, nei per sparti.
„Toliau akylai stebėsime padėtį. Šiuo metu visi svarbiausi kredito rinkos dalyviai tikisi, kad rinka ir toliau bus įjungusi aukštą pavarą: bankai planuoja tolesnį skolinimo tiek gyventojams, tiek įmonėms augimą, o didesnė dalis gyventojų tikisi tolesnio būsto kainų augimo“, – sakė Simonas Krėpšta, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius.
Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje būsto kainos, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, išaugo 8,5 proc., o du pirmuosius šių metų ketvirčius iš eilės buvo fiksuojamas dviženklis – 10,2 proc. – augimas.
Bendras bankų ir kredito unijų privačiojo ne finansų sektoriaus klientams suteiktų paskolų portfelis per metus (šių metų spalį, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu) išaugo 7,4 proc. Ryškiausiu augimu išsiskyrė būsto paskolos – jos padidėjo 9,0 proc. Verslui suteiktų paskolų portfelis šiuo laikotarpiu buvo 7,0 proc. didesnis.
Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko ir Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Simono Krėpštos pristatymas
Finansinis stabilumas: padėtis rinkoje, priemonės, prognozės (1.1 MB download icon)