2023-10-03
Infliacijos šoko pamokos – ekonomikos atsparumą didintų bendras ES atsakas ir žalioji transformacija
Centrinių bankų ir vyriausybių įgyvendintos pinigų ir fiskalinės politikos priemonės apsaugojo tiek Lietuvos, tiek visos euro zonos ekonomiką nuo užsitęsusio nuosmukio ir finansinės įtampos po pastarųjų metų šokų. Apie politikos formuotojų atsaką, išmoktas pamokas ir priemones didinant ekonomikos atsparumą šiandien kalbama Lietuvos banko Ekonomikos konferencijoje.
„Bendras centrinių bankų ir vyriausybių priemonių skydas suveikė ir apsaugojo ekonomiką nuo rimtos krizės, kurią galėjo sukelti beprecedenčiai vienas po kito sekę pandemijos ir karo padarinių sukelti šokai. Išsaugotos darbo vietos, pasiekta reikšminga pažanga kovojant su infliacija, ir šiuo metu svarbu sutelktomis jėgomis pabaigti darbą bei grąžinti infliaciją į tikslinį lygį – 2 proc. euro zonoje vidutiniu laikotarpiu“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Rugsėjo mėn. infliacija euro zonoje sumažėjo iki 4,3 proc. Tai reiškia, kad atotrūkis tarp aukščiausio jos lygio ir mūsų infliacijos tikslo sumažėjo trimis ketvirtadaliais. Šiai bendrai tendencijai tęsiantis, keičiasi infliacijos pobūdis. Visiška dinaminė korekcija dėl patirtų sukrėtimų yra susijusi su laipsnišku kainų ir darbo užmokesčio perskaičiavimu visoje ekonomikoje, ir šis procesas tebevyksta. Kadangi darbo užmokesčio koregavimasis yra epizodinio pobūdžio, o institucinė sąranga valstybėse narėse skiriasi, šis procesas neišvengiamai užtruks keletą metų“, – teigė Europos Centrinio Banko vyriausiasis ekonomistas Philipas R. Lane‘as.
Nors ekonomika išvengė gilaus nuosmukio, atsivėrė kita opi žaizda – staigus infliacijos pakilimas, kuris užsitęsė per ilgai. Geroji žinia ta, kad nuo praėjusių metų piko Lietuvoje metinės infliacijos rodiklis jau yra sumažėjęs penkis kartus ir rugsėjį, išankstiniais duomenimis, siekė apie 4 proc. Infliacijos mažėjimą lėmė dvi pagrindinės priežastys:
1) atsikūrė per pandemiją sutrūkinėjusios tiekimo grandinės ir atpigo energijos ištekliai. Tai reikšmingai mažina pasiūlos spaudimą infliacijai. Atslūgus įtampai tiekimo grandinėse, nuo rekordinių aukštumų atsitraukus energijos išteklių kainoms, gamybai ir prekybai reikalingų žaliavų ir prekių verslas gali įsigyti ir atsivežti greičiau, savo produktus pagaminti mažesnėmis sąnaudomis bei konkuruoti kaina;
2) beprecedentis Europos Centrinio Banko pinigų politikos atsakas. Nuo praėjusių metų liepos pagrindinės palūkanų normos didintos 10 kartų iš viso 450 bazinių punktų būtent tam, kad infliacija grįžtų į tikslinį lygį vidutiniu laikotarpiu. Pinigų politika padeda užtikrinti, kad nuo tikslinio lygio neatitrūktų ir rinkos dalyvių lūkesčiai dėl ilgesnio laikotarpio infliacijos. Kai tikimasi, kad infliacija grįš į 2 proc. lygį, tai mažina spaudimą paklausai ir kainoms dabar. Pinigų politikos priemonės svarbios ir dėl to, kad slopindamos visuminę paklausą, jos leidžia prekių ir paslaugų pasiūlai greičiau pasivyti paklausą.
Viena iš svarbiausių pamokų, kurią suteikė šis kainų šokas, – kaip niekada akivaizdžiai atskleistas Lietuvos ekonomikos Achilo kulnas: per menkai diversifikuota energetika ir didelė priklausomybė nuo iškastinio kuro. Būtent energijos išteklių kainos pernai Lietuvoje labiausiai įžiebė infliaciją. Jos ne tik tiesiogiai lėmė trečdalį visos 2022 m. infliacijos Lietuvoje, bet per netiesioginius kanalus prisidėjo prie dar spartesnio kainų augimo, kuris buvo vienas iš didžiausių euro zonoje.
Todėl, siekiant didinti Lietuvos ekonomikos atsparumą, sumažinti priklausomybę nuo užsienio energetikos tiekėjų ir užtikrinti patikimą ir saugų energijos tiekimą, būtinas glaudus politikos formuotojų ir verslo bendradarbiavimas transformuojant šalies ūkį į žaliąją ekonomiką. Tokioje ekonomikoje daug didesnę dalį nei šiuo metu sudarytų Lietuvoje iš atsinaujinančiųjų šaltinių pagaminta energija. Šiam tikslui pasiekti Lietuva turi tikslingai ir efektyviai panaudoti bendros europinės pagalbos instrumentą – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšas. Kartu tai gali tapti rimta paskata stabtelėjusiai šalies ekonomikai grįžti į tvarų augimo kelią. Europos Komisijos duomenimis, iki šių metų pirmojo pusmečio Lietuvai buvo pervesta maždaug 830 mln. Eur, arba beveik 38 proc. visos skirtos RRF paramos. Numatoma, kad šiemet ES lėšų investicijoms apimtis sieks 1,7, o kitąmet – beveik 2 procentus BVP.