2022-10-11
Griežtinant kriptoturto veiklos reikalavimus, institucijos stiprina pajėgumus ir bendradarbiavimą
-
Nuotraukoje (iš kairės): FNTT direktorius Rolandas Kiškis, vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ir valdybos narys Simonas Krėpšta
Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos banko ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai aptarė pasirengimą griežtinamai kriptoturto paslaugų teikėjų veiklos priežiūrai. Taip pat buvo aptarta kova su sukčiavimu ir strateginiai Lietuvos siekiai pinigų plovimo prevencijos srityje.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, sparčiai besiplečiantis finansinių paslaugų sektorius kelia vis didesnių iššūkių valstybei, kuri turi prievolę prižiūrėti finansų rinkos dalyvių veiklos skaidrumą ir apsaugoti piliečių turtą.
„Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje keičiasi ir finansinių nusikaltimų pobūdis. Finansinių nusikaltimų schemos tampa vis sudėtingesnės, jos keliasi į elektroninę erdvę, todėl turime sutelkti visų atsakingų institucijų pajėgas ir užkirsti kelią valstybės ir piliečių apgaudinėjimui“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
Institucijos sutarė aktyviai bendradarbiauti vykdydamos pažangią ir rizikos vertinimu grįstą kriptoturto sektoriaus priežiūrą, dažniau keistis informacija.
„Siekiame, kad Lietuva taptų viena pažangiausių valstybių pinigų plovimo prevencijos srityje. Stiprindami atsakingą požiūrį į šią sritį ir atitikties kultūrą, mes itin daug dėmesio skiriame dialogui su finansų rinkos dalyviais, mokymams, metodinei pagalbai, ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui. Nuolat atsiranda naujų iššūkių, todėl turime būti dinamiški ir priežiūrai pasitelkti naujausias technologijas ir priemones“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
„Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų pirmais šešiais mėnesiais, stebėjome, kad virtualiųjų valiutų operatoriai teikė gerokai daugiau pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius. Tai rodo, kad šis sektorius geriau supranta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos svarbą ir jiems taikomus reikalavimus. Šio besiplečiančio sektoriaus priežiūra – vienas iš FNTT prioritetų, todėl ketiname stiprinti kontrolės mechanizmus ir didinti pareigūnų kompetenciją. Vieningas atsakingų institucijų požiūris į šio sektoriaus priežiūrą bei įsigaliosiančios naujos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos neabejotinai duos teigiamų rezultatų ir sektoriui, ir galutiniam vartotojui”, – teigia FNTT direktorius Rolandas Kiškis.
Artimiausiu metu įsigalios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos, griežčiau reguliuosiančios kriptoturto sektoriaus įmonių veiklą. Vertinant su šiuo sektoriumi susijusią riziką, įstatyme nustatytas draudimas atidaryti anonimines sąskaitas, sumažinta suma, kai privaloma nustatyti klientų tapatybę, reikšmingai didinamas paslaugų teikėjų įstatinis kapitalas, griežtinami reikalavimai vadovaujantiems darbuotojams ir kt. Tokių priemonių imtasi reaguojant į sparčiai augantį kriptoturto keityklų ir piniginių skaičių, kurių Lietuvoje jau veikia apie 700. Tokios tendencijos kelia riziką, kad sektoriaus plėtra nėra tvari, juolab kad neretai šiuo sektoriumi naudojasi ir piktavaliai.