2020-02-20
Ginčų nagrinėjimas: asmens duomenis sukčiams patikėjusi moteris tapo skolininke
Į Lietuvos banką ir policiją kreipėsi moteris, kuri perdavė svarbius asmens duomenis sukčiams, apsimetusiems būsimais darbdaviais. Pasinaudoję moters asmens duomenimis, tariami darbdaviai sudarė vartojimo kredito sutartį, kurią elektroniniu parašu patvirtino pati nukentėjusioji. Į savo banko sąskaitą gavusi 1 900 Eur neva darbo priemonėms įsigyti, nepaisydama mokėjimo paskirtyje nurodytų vartojimo kredito sutarties duomenų, moteris juos pervedė menamam tiekėjui. Supratusi, kad yra apgauta, vartotoja paprašė pripažinti vartojimo kredito sutartį negaliojančia ir atleisti nuo paskolos grąžinimo.
Istorija prasidėjo 2019 m. rudenį, kai moteris rado darbo skelbimą feisbuke, kuriuo pasidalijo kitas vartotojas. Pastarasis paprašė darbo pasiūlymu susidomėjusios moters asmens duomenų, reikalingų neva darbo sutarčiai sudaryti, o juos gavęs – jais pasinaudojo ir nurodęs tam tikru metu mobiliajame telefone įvesti el. parašo atpažinimo kodą. Tokiu būdu buvo sudaryta, vartojimo kredito sutartis. Moteriai buvo nurodyta, kad tariamo darbdavio partneris į jos banko sąskaitą perves pinigus darbo priemonėms įsigyti, o šiuos pinigus reikės pervesti tariamam darbo priemonių tiekėjui. Iš vartojimo kredito davėjos UAB „General Financing“ gautus 1 900 Eur nukentėjusioji pervedė į sukčiaus nurodyto trečiojo asmens vardu atidarytą banko sąskaitą.
Moteris suprato esanti apgauta tik tada, kai telefonu su ja susisiekė UAB „General Financing“ atstovė ir pasiteiravo, ar ji neėmė kredito. Atstovė nukentėjusiajai taip pat paaiškino, kad 1 900 Eur į jos banko sąskaitą buvo pervesta vartojimo kredito sutarties, pasirašytos el. parašu, pagrindu. Įtarimai vartojimo kredito davėjai kilo tada, kai su ja susisiekė kita moteris ir domėjosi, ar kredito davėja UAB „General Financing“bendradarbiauja su nurodytu asmeniu ir finansuoja darbo priemones. Todėl aiškindamasi galimus sukčiavimo atvejus vartojimo kredito davėja tikrino pastaruoju metu vartojimo kreditus gavusius asmenis.
Supratusi, kad buvo apgauta, nukentėjusi moteris kreipėsi į UAB „General Financing“prašydama sutartį pripažinti negaliojančia ir atleisti nuo prievolės grąžinti kreditą remdamasi tuo, kad ji buvo apgauta ir laisva valia kredito sutarties nesudarė. Vartojimo kredito davėja atsisakė tą padaryti – ji sutiko atleisti tik nuo palūkanų ir administravimo mokesčių mokėjimo, tačiau pasiskolintą 1 900 Eur sumą reikalavo grąžinti. Savo sprendimą ji motyvavo tuo, kad sutartį moteris pati pasirašė galiojančiu el. parašu, be to, patvirtino, kad pinigus pagal sudarytą sutartį gavo į jai priklausančią banko sąskaitą. Tuomet nukentėjusioji kreipėsi į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo.
Nagrinėdamas ginčą Lietuvos bankas nustatė, kad pareiškėja nesiėmė net minimalių atsargumo priemonių: nerūpestingai atskleidė svarbius asmens duomenis nepažįstamiems asmenims, gavusi pavedimą, kurio mokėjimo paskirtyje buvo nurodyti vartojimo kredito sutarties duomenys, nesudvejojo ir gautus 1 900 Eur pervedė nepažįstamam asmeniui.
Neatsargus pareiškėjos elgesys pasireiškė tuo, kad ji:
- feisbuke nepažįstamam asmeniui perdavė dalį savo asmens duomenų, kuriems pagal teisės aktus yra taikoma ypatinga apsauga;
- nurodė nežinomam asmeniui savo asmens kodą, asmens tapatybės kortelės numerį, gyvenamosios vietos adresą, šeiminę padėtį, nepilnamečių vaikų skaičių, banko sąskaitos numerį, darbovietę ir kt.;
- nepažįstamo asmens, kurio tapatybe įsitikinti neturėjo galimybės, nurodymu, įvedė mobiliajame įrenginyje elektroninio kvalifikuoto parašo atpažinimo kodą;
- iš vartojimo kredito davėjos į savo banko sąskaitą gavo 1 900 Eur sumą, nors mokėjimo nurodymo langelyje Mokėjimo paskirtis buvo nurodyta, kad mokėjimas atliekamas pagal vartojimo kredito sutartį (taip pat buvo nurodyta jos data ir numeris), pervedė gautus pinigus tariamam darbo priemonių teikėjui.
Jei moteris būtų laikiusis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, pavyzdžiui, įvertinusi, kad duomenys darbo santykiams įforminti įprastai nerenkami per socialinius tinklus; taip pat siekusi įvertinti asmens, kuriam perdavė duomenis, realią tapatybę; gavusi mokėjimo nurodymą, kuriame buvo nurodyti žodžiai „pagal vartojimo kredito sutartį“, kreipusis į mokėtoją (vartojimo kredito davėją) dėl mokėjimo pagrindo ir kt., ji būtų maksimaliai sumažinusi iš šios situacijos kylančių teisinių pasekmių riziką ir, tikėtina, nebūtų pati pasirašiusi ginčijamos sutarties kvalifikuotu el. parašu.
Įvertinęs gautą informaciją, Lietuvos bankas nusprendė netenkinti pareiškėjos reikalavimo pripažinti sudarytą vartojimo sutartį negaliojančia, tačiau patarė ginti savo interesus pareiškiant civilinį ieškinį vykdomame ikiteisminiame tyrime dėl apgaule išviliotų pinigų.
Atkreipiame vartotojų dėmesį!
- Socialiniuose tinkluose sutiktiems naujiems pažįstamiems niekada nepatikėkite jokių, o ypač – svarbių asmens duomenų, kaip antai asmens kodo ir gyvenamosios vietos adreso. Jokiu būdu nepasitikėkite tokių naujų pažįstamų prašymais pasirašyti dokumentus nuotoliniu būdu ar atlikti pervedimus.
- Įvertinkite galinčias kilti rizikas ir kritiškai vertinkite socialiniuose tinkluose esančius darbo skelbimus: sukčiai paprastai siūlo itin lanksčias darbo sąlygas, galimybę dirbti iš namų ir nurodomo pobūdžio darbui nebūdingą atlyginimą.
- Spręsdamas vartojimo ginčus, Lietuvos bankas vertina ir paties vartotojo elgesį. Nustačius, kad vartotojas nesilaikė net minimalių atsargumo reikalavimų ir visiškai neįvertino dėl savo veiksmų galinčios kilti rizikos, paprastai kyla abejonių dėl vartotojo pretenzijų finansų rinkos dalyviams pagrįstumo.