Lietuvos bankas
2020-05-05
  • AdobeStock_175975347.jpeg
     
11

Į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo kreipėsi vairuotojas – jis tvirtino eismo deklaraciją pasirašęs ir savo kaltę dėl eismo įvykio patvirtinęs per klaidą, tad savo draudiko reikalavo ištirti visas eismo įvykio aplinkybes ir jį pripažinti ne kaltu, o nukentėjusiuoju. Šiuo pagrindu jam, o ne kitam avarijos dalyviui turėtų būti kompensuoti patirti nuostoliai pagal civilinės atsakomybės draudimą. Nors draudikas turi teisę iš naujo vertinti eismo įvykio deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, tačiau šįkart visi įrodymai liudijo – eismo įvykio deklaracijoje vairuotojo pripažinta kaltė dėl kilusio eismo įvykio atitiko eismo įvykio aplinkybes. 

Ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės draudimo, susijusio su pernai rugsėjo mėn. įvykusiu eismo įvykiu, kurio metu susidūrė „VW Golf“, per sankryžą važiavęs tiesiai degant geltonam šviesoforo signalui, su „VW Passat“, tuo metu sukusiu į kairę. 

Į eismo vietą iškviesta policija, peržiūrėjusi liudininko vaizdo registratoriumi užfiksuotą medžiagą, išklausiusi vairuotojų paaiškinimus ir įvertinusi kitas aplinkybes, nustatė, kad kaltininkas yra „VW Golf“ vairuotojas – šio automobilio vairuotojas į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui. Draudiko ekspertas, atlikęs eismo įvykio aplinkybių tyrimą, nustatė, kad „VW Golf“ vairuotojas viršijo leistiną greitį, prieš pat sankryžą kirsdamas ištisinę juostą pralenkė pirma eile važiavusį automobilį siekdamas pravažiuoti sankryžą prieš užsidegant raudonam šviesoforo signalui ir jau degant geltonam šviesoforo signalui. 

Nors įvykio vietoje „VW Golf“ vairuotojas sutiko su policijos pareigūnų jo nustatyta kalte dėl eismo įvykio ir eismo įvykio deklaracijoje pripažino savo kaltę, tačiau vėliau jis kreipėsi į savo draudiką prašydamas iš naujo įvertinti įvykio aplinkybes ir remiantis teismine praktika pripažinti, kad kaltininkas yra per sankryžą į kairę sukęs vairuotojas, todėl patirta žala pagal civilinės atsakomybės draudimą turėtų būti padengta ne jam, o tiesiai važiavusiam vairuotojui. Draudikas turi teisę kritiškai įvertinti eismo įvykio deklaracijoje nurodytas įvykio aplinkybes ir priimti sprendimą dėl nuostolių padengimo nukentėjusiajam.

Pareiškėjo draudikas, atlikęs ekspertizę įvykio vietoje, nenustatė jokių kitų įvykio aplinkybes keičiančių duomenų, todėl šį pareiškėjo prašymą atmetė ir nukentėjusiuoju pripažino „VW Passat“, kuriam ir turėjo kompensuoti nuostolius. Todėl „VW Golf“ vairuotojas kreipėsi į Lietuvos banką, prašydamas išnagrinėti kilusį ginčą.

Vienas iš pareiškėjo argumentų buvo tas, kad jis suklydo, eismo įvykio deklaracijoje sutikęs su savo kalte dėl eismo įvykio. Pareiškėjas rėmėsi teismine praktika nagrinėjant analogiškus atvejus, kai eismo įvykio kaltininku pripažįstamas sukančio į kairę automobilio, o ne važiuojančio per sankryžą tiesiai automobilio vairuotojas. Pareiškėjas teigė manantis, kad jis degant geltonam šviesoforo signalui prieš sankryžą galėjo sustoti tik staigiai stabdydamas, todėl turėjo teisę į sankryžą įvažiuoti degant geltonam šviesoforo signalui, kad saugiai pabaigtų pradėtą manevrą. Dėl šios priežasties, pareiškėjo manymu, kaltininkas yra į kairę sukęs vairuotojas. 

Lietuvos bankas kreipėsi į draudiką ir gavo jo argumentus. Draudiko ekspertai taip pat vertino įvykio aplinkybes – apžiūrėjo eismo įvykio vietą, atliko eismo įvykio vietos matavimus, peržiūrėjo vaizdo registratoriaus įrašą. Draudiko ekspertas padarė išvadą, kad „VW Golf“ vairuotojas automobilį vairavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, t. y. važiavo 73 km/h greičiu, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, nesaugiai manevruodamas į dešinę iš antros eismo juostos į pirmą, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją – tokie veiksmai akivaizdžiai prieštarauja KET nuostatoms, todėl darytina išvada, kad šie jo veiksmai sukėlė eismo įvykį. 

Lietuvos bankas, nagrinėdamas ginčą, įvertino pareiškėjo ir draudiko pateiktą informaciją ir nustatė, kad nėra pagrindo abejoti pareiškėjo kalte dėl kilusio eismo įvykio, kadangi pareiškėjo kaltę patvirtino tiek policijos pareigūnų pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas už KET pažeidimą, tiek draudiko eksperto atlikta eismo įvykio aplinkybių ekspertizė ir joje pateiktos išvados. 

Įvertinus pateiktą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas eismo įvykis, draudiko eksperto parengtą išvadą, eismo įvykio deklaracijoje bei policijos pareigūnų administracinio nusižengimo protokole užfiksuotus duomenis apie pareiškėjo kaltę dėl kilusio eismo įvykio, nėra pagrindo abejoti draudiko priimtu sprendimu, kuriuo pareiškėjas pripažintas atsakingu už sukeltą eismo įvykį ir nukentėjusiojo automobiliui padarytą žalą. Dėl šios priežasties Lietuvos bankas atmetė pareiškėjo pretenziją. 

Svarbu atsiminti!

  • Jei, įvykus eismo įvykiui, pildydami eismo įvykio deklaraciją abejojate dėl eismo įvykio aplinkybių, į eismo įvykio vietą kvieskite policijos pareigūnus. Eismo įvykio deklaracija yra svarbus dokumentas nustatant kaltąjį dėl eismo įvykio asmenį, tačiau joje pateiktų duomenų teisingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į visus kitus eismo įvykio aplinkybių duomenis.  

Sprendimą dėl ginčo rasite čia.