Lietuvos bankas
2026-11-19
1 iš 3

Finansinis sukčiavimas Lietuvoje tampa vis didesne problema, o pavienių priemonių jai spręsti nebepakanka. Būtina sukurti bendrą sukčiavimo prevencijos sistemą, kurioje atsakomybę prisiimtų ne tik gyventojai, bet ir finansų įstaigos, telekomunikacijų bendrovės, interneto platformos bei teisėsaugos institucijos. Tai tarptautinėje sukčiavimo prevencijos konferencijoje pabrėžė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Ilgą laiką sakėme žmonėms: būkite budrūs, neatidarykite įtartinų nuorodų, nepasitikėkite nepažįstamais skambintojais. Šie patarimai tebėra svarbūs, tačiau ar galime tikėtis, kad žmogus vien savo budrumu apsigins nuo gerai organizuotų nusikalstamų tinklų, kurie turi pažangias technologijas ir veikia visą parą? Akivaizdu, kad ne. Todėl atsakomybę už sukčiavimo prevenciją turi prisiimti ir finansų įstaigos, telekomunikacijų bendrovės, interneto platformos bei teisėsauga. Sukčiai veikia organizuotai – toks turi būti ir mūsų atsakas“, – sako G. Šimkus.

Jo teigimu, prevencija turi prasidėti dar prieš sukčiams pasiekiant gyventojus. Interneto platformos ir telekomunikacijų bendrovės turi nedelsdamos blokuoti apgaulingas reklamas, netikras paskyras, suklastotus skambučius ir žinutes. Finansų įstaigos, turinčios reikiamus duomenis ir technologijas, privalo veiksmingiau atpažinti ir stabdyti įtartinas operacijas, o teisėsaugos institucijos – užtikrinti pagalbą nukentėjusiesiems ir veiksmingą nusikaltimų tyrimą.

Ne mažiau svarbus gyventojų finansinis raštingumas – jis gerėja, tačiau keičiantis technologijoms turi keistis ir švietimo principai. Dirbtinis intelektas leidžia sukčiams vis įtikinamiau klastoti balsus, vaizdus ir žinutes, todėl vien gebėjimo atpažinti įtartiną turinį nebepakanka. Svarbiausiu įpročiu turi tapti informacijos tikrinimas nepriklausomais, patikimais kanalais.

Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos koordinuoti, padedant kitoms institucijoms, nacionalinės sukčiavimo prevencijos strategijos, kuri sujungtų skirtingų institucijų ir privataus sektoriaus pastangas, rengimą. Kartu siūlomi teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama stiprinti sukčiavimo prevenciją finansų sektoriuje ir finansų įstaigų paskatas aktyviau užkirsti kelią sukčiavimui.

Per pastaruosius šešerius metus finansinio sukčiavimo atvejų Lietuvoje padaugėjo daugiau kaip septynis kartus, o gyventojų prarastos lėšos išaugo beveik keturis kartus. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2025 m. šalyje užfiksuota daugiau kaip 15 tūkst. sukčiavimo atvejų, o sukčiams pervesta 20,5 mln. Eur. Finansų įstaigos užkirto kelią dar beveik 40 mln. Eur galimų nuostolių.

EBPO tyrimas: su sukčiais susidūrė septyni iš dešimties gyventojų

Konferencijoje pristatyti Europos Sąjungos (ES) pagal Techninės paramos priemonę (TSI) finansuoto Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimo duomenys. 2025 m. atliktos apklausos duomenimis, 71 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų bent kartą tapo sukčių taikiniu, o 44 proc. per dvejus metus iki apklausos buvo susidūrę bent su viena sukčiavimo forma. Daugiau kaip pusė nukentėjusiųjų (54 %) prarado pinigų.

Dažniausiai gyventojai nukentėjo nuo apgaulingų pirkimų internetu (26 %), investicinio sukčiavimo (14 %) ir duomenų viliojimo (12 %).

Tyrimas taip pat atskleidė atotrūkį tarp gyventojų pasitikėjimo savo žiniomis ir tikrųjų gebėjimų. Nors apie 80 proc. apklaustųjų savo skaitmeninių finansų žinias vertina gerai arba labai gerai, tik 41 proc. pasiekia minimalų lygį, leidžiantį juos laikyti pakankamai raštingais skaitmeninių finansų srityje. Be to, net 37 proc. pinigų praradusių gyventojų apie sukčiavimą nepranešė nė vienai institucijai, dažniausiai manydami, kad tai nieko nepakeis arba kad patirtas nuostolis pernelyg mažas.

Remdamasi tyrimo rezultatais, EBPO bendradarbiaudamas su Europos Komisija parengė Lietuvai skirtą veiksmų plano pasiūlymą. Jame numatytos įvairios priemonės, skirtos didinti visuomenės informuotumą, stiprinti didesnę riziką nukentėti nuo sukčių patiriančių gyventojų grupių finansinį raštingumą, ugdyti praktinius gebėjimus apsisaugoti nuo sukčiavimo ir stiprinti institucijų tarpusavio bendradarbiavimą.

Tarp siūlomų priemonių – sukurti vieną patikimą internetinį informacijos apie sukčiavimą šaltinį, reguliariai įspėti gyventojus apie dažniausiai naudojamus ir naujus sukčiavimo būdus, rengti praktines sukčiavimo situacijų simuliacijas, taip pat kurti specialistų, dirbančių su finansiškai pažeidžiamais vartotojais, mokymo programas, kad šie galėtų įgytomis žiniomis dalytis su kitais.

Lapkričio 19 d. vykstančią tarptautinę sukčiavimo prevencijos konferenciją „Why We Fall for Fraud and How to Beat It“ organizuoja Lietuvos bankas ir Lietuvos bankų asociacija.

Projektą „Planas Latvijai ir Lietuvai, skirtas gerinti skaitmeninį finansinį raštingumą ir atsparumą finansiniams sukčiams“ įgyvendino EBPO, bendradarbiaudama su Europos Komisija ir abiejų šalių institucijomis. Projektas finansuotas ES lėšomis pagal Techninės paramos priemonę.