2026-11-13
G. Šimkus: didžiausia grėsmė Lietuvos ir Europos ekonomikai – inercija
Lietuva sparčiai artėjo prie Europos Sąjungos (ES) ekonominio išsivystymo vidurkio, tačiau ligšiolinis augimo modelis pamažu išsėmė savo galimybes. Didžiausia grėsmė tolesniam Lietuvos ir visos Europos ekonomikos augimui – inercija, arba pernelyg didelis pasikliovimas tuo, kas veikė iki šiol. Norint išlaikyti augimo tempą ir toliau didinti gerovę, būtina daugiau dėmesio skirti inovacijoms, pažangių sektorių plėtrai ir darbo našumo didinimui, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Šios temos aptariamos šiandien vykstančioje Lietuvos banko ekonomikos konferencijoje „Proveržis pažangiuose sektoriuose: nuo pasaulinių idėjų iki sprendimų Lietuvai“, skirtoje Lietuvos ir Europos ekonomikos augimo perspektyvoms.
„Lietuva jau įrodė, kad gali sparčiai augti ir vytis ekonomiškai stipriausias Europos valstybes. Tačiau tai, kas padėjo mums pasiekti dabartinį lygį, nebūtinai užtikrins sėkmę ateityje. Nebepakanka perimti kitų sukurtas technologijas ar konkuruoti mažesnėmis sąnaudomis – turime patys kurti daugiau aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų. Didžiausias Lietuvos ir visos ES iššūkis – įveikti inerciją ir atrasti naujų augimo šaltinių. Jei stovėsime vietoje, neišvengiamai atsiliksime“, – sako G. Šimkus.
Nors Lietuva gali pasigirti išsilavinusiu jaunimu ir tarptautiniu mastu sėkmingomis technologijų įmonėmis, verslo investicijos į mokslinius tyrimus sudaro vos 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto, o pažangiausi sektoriai – informacinės technologijos, gyvybės mokslai ir pažangioji gamyba – sukuria tik apie 13 proc. šalyje sukuriamos pridėtinės vertės. Tai rodo, kad pavienės sėkmės istorijos dar nevirsta visos ekonomikos proveržiu.
Pasak Lietuvos banko vadovo, tolesniam proveržiui būtina aiški strategija, kuri padėtų stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, skatintų technologijų bei žinių sklaidą ir sudarytų sąlygas pažangioms įmonėms augti.
Svarbu ne tik didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir pritraukti pažangias užsienio įmones, bet ir užtikrinti, kad jų technologijos, žinios bei patirtis pasiektų kuo daugiau Lietuvos verslų. Taip pavienės sėkmės istorijos galėtų prisidėti prie spartesnio visos ekonomikos augimo.
Tam būtina ir palankesnė aplinka įmonių plėtrai. Gilesnė ES bendroji rinka, labiau integruotos kapitalo rinkos ir mažesnė administracinė našta padėtų Lietuvos įmonėms augti tarptautiniu mastu.
G. Šimkus pabrėžė, kad pažangių sektorių plėtrai būtina strateginė disciplina – gebėjimas išlaikyti pasirinktą kryptį ir siekti ilgalaikių tikslų, kartu nuolat vertinant priimamų sprendimų veiksmingumą ir prireikus juos koreguojant.
„Proveržis nėra tik geresnės vietos reitinguose ar didesnis patentų skaičius. Svarbiausia – našesnė ekonomika, leidžianti didinti atlyginimus, stiprinti viešąsias paslaugas ir finansuoti valstybės gynybą neužkraunant vis didesnės naštos ateities kartoms. Būtent tokio proveržio turime siekti“, – sako G. Šimkus.
Konferencijoje aptariama, kas lemia pažangių sektorių proveržį, kokios kliūtys stabdo Europos konkurencingumą ir kaip Lietuvai pereiti į naują ekonomikos augimo etapą.
Konferencijos dalyvius taip pat sveikins premjeras Mindaugas Sinkevičius, pagrindinį pranešimą skaitys Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel.
Pranešimus taip pat skaitys Londono ekonomikos mokyklos profesorius Ricardo Reis, ekonominės politikos analitinio centro „Bruegel“ vyriausioji ekonomistė Reinhilde Veugelers ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.
Diskusijose dalyvaus Prancūzijos valstybinio investicijų banko „Bpifrance“ vykdomasis direktorius Pascal Lagarde, „Vinted“ generalinis direktorius Thomas Plantenga, Lietuvos verslo, investuotojų ir inovacijų ekosistemos atstovai. Diskusijas moderuos Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus ir valdybos narys Marius Skuodis.
Išsamiau apie konferenciją – Lietuvos banko interneto svetainėje.