2021-04-27
Lietuvos banko valdybos pirmininką Gediminą Šimkų kalbina žurnalistas Jonas Deveikis.
Dar 2021 metų sausio pradžioje kaip kandidatas į Lietuvos banko valdybos pirmininkus buvo įvardytas prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta. Vėliau, po dviejų mėnesių, buvo įvardyta ir jūsų kandidatūra. Ar jums toks pasiūlymas buvo staigmena?
Pasakysiu taip: su Jo Ekscelencija prezidentu turėjau labai išsamų pokalbį praėjusių metų vasarą, prieš skiriant mane Lietuvos banko valdybos nariu. Tuomet pokalbis buvo ilgas. Turėjau pristatyti, kaip suprantu ekonomiką, finansų sektorių, kaip įsivaizduoju Lietuvos banką. Manau, tai ir buvo pradžia tos kelionės, kuri mane atvedė į šią poziciją.
Ilgai dvejojote išgirdęs pasiūlymą?
Aš beveik 20 metų dirbu bankininkystės sektoriuje. Per šį laiką perėjau įvairias pakopas, nuo paprasto ekonomisto nuosekliai kilau karjeros kopėčiomis į viršų. Aš pats savęs paklausiau, kokia būtų alternatyva pasakyti „ne“, kai aš tikrai žinau, kas yra centrinis bankas, ir tikrai galiu ne tik dirbti Lietuvos bankui ir Lietuvos žmonėms, bet ir pakeisti tai, ką daro Lietuvos bankas, į tai, kaip, mano galva, turėtų būti, kad maksimaliai tarnautume visuomenės gerovei.
Vienas iš jūsų įvardytų tikslų – finansinių paslaugų prieinamumo užtikrinimas. Pastaraisiais metais bankų skyrių regionuose sumažėjo, o grynųjų pinigų operacijos brango. Kaip spręsite šią problemą? Ar pensininkus mokysite kompiuteriu naudotis, o gal kitos valstybės įstaigos, pavyzdžiui, Lietuvos paštas, galėtų aptarnauti klientus?
Jeigu būtų stebuklinga kulka, kuri galėtų išspręsti šitą problemą, ji jau seniai būtų buvusi panaudota. Viena medalio pusė yra tokia, kad finansų sektorius ir pavieniai dalyviai siekia optimizuoti savo tinklą, norėdami išlikti konkurencinėje kovoje.
Kita medalio pusė yra tokia, kad šie pokyčiai sukelia pasekmių žmonėms, iš kurių regionų pasitraukia bankų skyriai ar yra uždaromi bankomatai. Tai verčia žmones keisti įpročius ir kelia nepasitenkinimą. Tai rodo ir apklausos. Grynųjų pinigų (ne)prieinamumą kaip problemą įvardija bene penktadalis visuomenės ir tai beveik didžiausia dalis visoje Europos Sąjungoje (ES).
Būtina pažymėti, kad finansinis raštingumas yra labai svarbu. Grynieji pinigai nėra vienintelė mokėjimo priemonė, todėl reikia žinoti galimybes. Ir paskutinis dalykas – tiek vykdomosios valdžios institucijos, tiek Lietuvos bankas labai daug prisidėjo, kad į Lietuvą ateitų finansinių technologijų įmonių. Turime per 100 elektroninių pinigų mokėjimo įstaigų, teikiančių įvairias paslaugas. Šiame kokteilyje turime rasti geriausią derinį. Tačiau ir finansinių technologijų įmonės turi teikti tokias paslaugas, kurios savo gerumu nurungtų senąsias paslaugas.
Yra ne vienas būdas, kaip spręsti šitą problemą, bet iš mano pusės ateiti ir pasakyti, kad darome taip, būtų nelabai atsakinga. Manau, technologinė pažanga neturi už savęs palikti nė vienos visuomenės grupės, o mūsų visuomenė susideda iš įvairių socialinių grupių.
Bet ką pasiūlytumėte daryti 70 metų asmeniui, kuris gyvena kaime, o šalia nėra banko skyriaus, taip ir neatsakėte.
Žmogus, kuris gyvena kaime ir kuriam yra 70 metų, niekada šalia ir neturėjo banko skyriaus. Todėl reikia visuomenei susitarti, kokie yra minimalūs reikalavimai ir ką mes vadiname grynųjų prieinamumu. Leiskite apgalvoti, ką galime padėti ant stalo, ir tada kalbėkimės.
Kai vyko balsavimas dėl jūsų kandidatūros, Seimo nariai atkreipė dėmesį, kad tiek 2011-aisiais, tiek 2016-aisiais parlamentarai būsimam Lietuvos banko valdybos pirmininkui pristatė tas pačias problemas – bankiniai įkainiai, didelės palūkanos, prieiga prie finansavimo smulkiajam ir vidutiniam verslui. Praėjo 10 metų ir vėl minimos tos pačios problemos. Kodėl iki šiol jų nepavyko išspręsti?
Nenoriu vertinti to, kas buvo iki man tampant banko valdybos pirmininku. Žvelgiu į ateitį ir savo veiksmus kreipiu ten. Mano nuomone, rinkoje yra įvykę stiprių pokyčių, dalis anksčiau veikusių bankų iš rinkos pasitraukė, rinkos koncentracija išaugo, bet kartu sustiprėjo kooperatinės bankininkystės sektorius, atsirado naujų rinkos dalyvių, tarp jų ir bankų. Lietuvoje yra dvi centrinės kredito unijos su 60 kredito unijų, kurios dengia visą Lietuvą ir regionus, yra 11 bankų ir specializuotų bankų, 6 užsienio bankų skyriai, veikiantys šalyje.
Manau, per tuos metus buvo stengtasi pritraukti užsienio rinkos dalyvių. Galėtume sustiprinti jau veikiančius rinkos dalyvius, kurie yra per maži. Kredito unijos per pastaruosius metus taip pat labai sustiprėjo ir, žvelgiant į ateitį, tai gali būti perspektyvi sritis, kur regioniniai rinkos dalyviai galėtų tapti nacionalinio lygio.
Labai svarbi bankų paslauga – būsto paskola. Kredito unijų siūlomos palūkanų normos būsto paskolai neretai yra didesnės negu didžiųjų šalies bankų. Ar įsivaizduojate, kad žmonės ateityje dažniau imtų būsto paskolas iš kredito unijų?
Visiškai įsivaizduoju. Čia reikia klausti, kodėl kredito unijose būsto paskolų palūkanos yra didesnės negu įprastuose mažmeniniuose bankuose. Tai gali būti ir dėl to, kad indėlių palūkanų normos ir finansinių išteklių kaina kredito unijose yra didesnė. Kredito unijos susiduria su sudėtingesnėmis kapitalo pritraukimo galimybėmis. Jos banko veiklą plėtoja regione, kur specifinė rinka. Nepamirškime ir to, kad kredito unijų veikla yra grindžiama socialiniais principais.
Bet ar kredito unijos galėtų teikti konkurencingas būsto paskolas, kokias siūlo didieji šalies bankai?
Geram klientui gali ir manau, kad ateityje galės.
O jūs pats kaip vartotojas esate patenkintas bankinėmis paslaugomis, įkainiais?
Kažkada turėjau labai daug bankų sąskaitų, bet vienu metu uždariau visas sąskaitas ir likau viename banke. Nusiskundimų bankui kaip finansinių paslaugų teikėjui neturiu. Bet aš gyvenu mieste, mano galimybės naudotis finansinėmis paslaugomis yra kitokios negu žmonių, kurie gyvena Jiezne.
Jeigu kalbame apie paslaugų įkainius, tai kažkada buvo labai aštri problema fiziniams asmenims. Tuomet buvo nustatytas mokėjimo paslaugų krepšelis ir nustatyta bazinė kaina. Ši problema atliepta prieš keletą metų. Todėl kaip fizinis asmuo nusiskundimų neturiu, o verslo aš nevykdau.
Tam, kad didėtų bankų konkurencija, siūlote stiprinti kredito unijas, esamus rinkos dalyvius. O ar būtų galimybė į Lietuvą per penkerius metus atvesti didelį banką, kuris užsiimtų mažmenine bankininkyste? Juk pelno marža sektoriuje tokia, kad bankai neturėtų skųstis.
Dideliems bankams reikalingos veiklos apimtys. Jeigu didiesiems Europos rinkos dalyviams pasakytume, kad šioje rinkoje gali uždirbti kažkiek milijonų eurų, tai jų gali nedominti, nes veiklos apimties dydis bus per mažas. Jie turi įeiti į rinką, pradėti veiklą nuo pradžių, todėl pelno dydis jų gali netenkinti. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl išėjo keli rinkos dalyviai. Kita galimybė yra užsienyje veikiantiems bankams čia įsigyti jau veikiantį rinkos dalyvį su visa infrastruktūra. Tokia perspektyva įmanoma.
Tačiau nepamirškime, kad esame bendroje rinkoje, kur laisvai juda prekės ir paslaugos. Lietuvoje licencijuojami finansų rinkos dalyviai gali ir teikia finansines paslaugas kitose šalyse. Todėl reikia klausti, kaip kitose šalyse veikiančias institucijas pritraukti paslaugas teikti Lietuvoje, nesteigiant patronuojamosios bendrovės, užsienio banko skyriaus.
O jūs žinote Lietuvoje gyvenantį asmenį, kuris būtų pasiėmęs būsto paskolą iš užsienyje esančio banko butui Lietuvoje įsigyti?
Asmeniškai nepažįstu, bet esu tikras, kad jų yra ne vienas.
Lietuvos bankas prognozuoja 2,9 proc. ekonomikos augimą šiais metais ir 5,1 proc. 2022-aisiais.
Ar galima teigti, kad ateinančius dvejus metus baimintis dėl šalies ekonominės padėties neverta?
Man nepatinka žodis „baimintis“. Turime racionaliai vertinti tai, kas yra. Karantino suvaržymai laisvėja, bet virusas niekur nedingo. Todėl paraginčiau visus elgtis atsakingai. Tai pasakius galima pridurti, kad Lietuva gerai dorojosi su ekonominiu šoku, kurį sukėlė virusas. Šalies ekonominis nuosmukis buvo vienas mažiausių ES, bet tai lėmė ir vieną didžiausių skolos padidėjimų.
Taip, mes prognozuojame 2,9 proc. augimą šiais metais, bet kalbėti apie konkretų įvertį nėra labai teisinga, nes matome, kad karantinas gali būti pratęstas. Tačiau verta paminėti, kad pesimistinis, bazinis ir optimistinis scenarijai yra teigiamoje teritorijoje. Taigi matome, kad šiais metais turėsime ekonomikos augimą ir atsigavimą iki ikikrizinio lygio.
Pernai bankrotų skaičius buvo bene mažiausias per pastaruosius 5 metus. Ar galima tikėtis, kad artimiausiu metu bankrotų skaičius išaugs?
Nemanau, kad matysime didžiulį bankrotų skaičiaus šuolį, nors jų, be abejo, bus. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad valstybės parama leido atidėti tai, kas galbūt būtų įvykę neišvengiamai. Per krizę turėjome mažiau bankrotų nei geraisiais laikais.
Dėl bankrotų – nepasakyčiau, kad tai bus didžiulis pavojus mūsų ekonomikai, o didžiausia bankrotų tikimybė bus ten, kur verslo sektoriai susidūrė su didžiausiais karantino suvaržymais.
O kaip vertinate pagalbos verslui priemones? Jei būtumėte smulkiojo ar vidutinio verslo atstovas, ar paramos mechanizmai jus tenkintų?
Naujausios ekonominės pagalbos priemonės yra nukreiptos į tuos sektorius, kurie nukentėjo labiausiai. Nors galima ginčytis dėl pačių kriterijų, tai vertinu teigiamai.
Valstybės skolos lygis 2020 metais pasiekė 47,3 proc. šalies BVP, o šiemet viršys 50 proc. ribą. Kai kurie ekonomistai sako: skolinkimės dar, nes pigu. Ar valstybė gali dar daugiau skolintis?
Nors istoriškai Lietuvai tai yra didžiausias skolos lygis, ES kontekste tai nėra daug. Čia verta pabrėžti ne patį dydį, o tai, kas būtų buvę, jei nebūtų imtasi tam tikrų priemonių, dėl kurių didėjo valstybės skola. Ar dėl to valstybės skola vėliau nebūtų buvusi dar didesnė, nes būtų žlugę verslai, žmonės praradę darbus, jiems reikėtų mokėti išmokas.
Šiuo metu svarbu kalbėti apie valstybės skolos suvaldymo planą, finansines perspektyvas ir gaivinimo lėšas. Jos turi būti kuo tiksliau panaudojamos, investuojant į skaitmenines, žaliąsias technologijas, į priemones, kurios užtikrins aukštos pridėtinės vertės produktus.
O ar galėtume sau leisti dar padidinti skolą?
Yra mažų euro zonos valstybių, kurios turi didesnę skolą nei Lietuva. Todėl valstybės skola, jei būtų reikalinga, galėtų padidėti ir katastrofa neįvyktų. Bet taip mąstyti nėra teisinga. Reikia galvoti, ne kas būtų, jei skola dar labiau padidėtų, o kodėl ji padidėja ir kaip mes panaudojame lėšas, dėl kurių didėja skola.
Europos Komisija (EK) siūlo Lietuvai iki 2040-ųjų darbingo amžiaus trukmę pailginti iki 72 metų. Kokia būtų jūsų pozicija šiuo klausimu?
Pensijų sistema skirta tam, kad senatvėje žmonės gautų orias pajamas. Turime 3 pakopų pensijų sistemą. Pirmoje pakopoje pensijos yra mokamos iš surenkamų socialinio draudimo įmokų. Įmokų dydis gali priklausyti nuo dirbančiųjų skaičiaus, nuo mokamų įmokų dydžio, nuo skaičiaus žmonių, kuriems mokamos pensijos. EK siūlymas yra susijęs tik su paskutine dalimi – pensijoje esančių asmenų skaičiumi, tačiau yra ir kitos pensijos dedamosios.
Vis dėlto, jeigu dirbančių žmonių skaičius išliks toks pats, socialinio draudimo įmokos liks tokios pačios, o pensininkų skaičius didės, kas nors turės keistis. Arba pensijos išliks panašaus lygio, arba kas nors turės keistis.
Būtent todėl manau, kad antroji pakopa čia vaidina svarbų vaidmenį. Aš žinau, kad ne visi ekonomistai sutinka su šita pozicija, bet būtent papildomas kaupimas sukuria kitą rezervą, kurį galima atsinešti į senatvę. Kaip rodo skaičiavimai, jeigu asmuo kaups dešimtmečius, tai bus stipri paspirtis išėjus į pensiją.
Vis dėlto, ar Europos Komisijos siūlymas ilginti darbingo amžiaus trukmę yra geriausias būdas kaitos normai pensiniame amžiuje palaikyti?
Geriausia – susigrąžinti emigravusius mūsų šalies piliečius į Lietuvą.
Praėjusią savaitę posėdžiavęs Kanados centrinis bankas pažymėjo, kad anksčiau, negu planuota, ketinama didinti bazinę palūkanų normą. Ar yra tikimybė per keletą metų pamatyti augančią bazinę palūkanų normą euro zonoje?
Viskas priklausys nuo ekonominės situacijos. Europos centrinio banko pinigų politika reaguoja į turimą informaciją ir prognozes. Jei informacija keisis ir ekonominiai duomenys rodys, kad ekonomika atsigauna, o infliacija grįžta į tvarų kelią, tai, be abejo, įmanoma.
Ar tai reiškia, kad žmonės, turintys būsto paskolą, turėtų suklusti, jog žemų palūkanų era ilgai netruks ir už būsto paskolą reikės mokėti daugiau?
Laimei, Lietuvoje turime atsakingo skolinimo nuostatas. Tai yra mūsų sėkmės istorija ir daugelis valstybių stengiasi mus kopijuoti. Tose nuostatose yra keli parametrai: paskolos ir nekilnojamojo turto vertės santykis, paskolos įmokos, lyginant su visomis pajamomis, santykis ir palūkanų šokas. Tai reiškia, kad paskolos įmokos ir pajamų santykį žmogus turi išlaikyti net ir tuo atveju, jei 5 proc. punktais padidėtų palūkanų norma. Vadinasi, besiskolinančio asmens gebėjimas grąžinti paskolą patikrinamas jam skolinantis ir įvertinama, ar jis gebės grąžinti paskolą, jei palūkanų norma padidės 5 proc. punktais.
Šiuo metu NT rinka sostinėje yra labai aktyvi. Ar jūs pats dabar pirktumėte butą Vilniuje gyvenimui?
Butą gyvenimui ir šiuo metu, ir prieš 5 metus, ir po 5 metų pirkčiau. Kada nusprendi pirkti būstą gyvenimui, tai ne investicija, o išlaidos, kadangi alternatyva būtų nuoma arba gyvenimas su tėvais.
Jūsų klausimo potekstė yra susijusi su kainomis – ar jos šiuo metu yra didelės, ar mažos. Aš žinau labai gerų ekonomistų, kurie laukė kainų kritimo ir nusipirko būstą per patį kainų piką. Todėl nespekuliuokime.
O investicijai ar pirktumėte?
Investicija į nekilnojamąjį turtą yra rizikinga. Dažnai manome, kad suprantame nekilnojamojo turto rinką, kaip ir visi manome, jog esame geri krepšinio treneriai. Iš tikrųjų, nors galbūt kai kas nesutiks, tai yra rizikinga investicija.
Pavasarį matėme įmonių grupės „Ignitis“ naują startą finansų rinkose. Trečiadienį Vyriausybė sutiko 4 valstybines įmones paversti akcinėmis bendrovėmis. Ar pritartumėte, kad daugiau valstybinių įmonių atsidurtų finansų rinkose?
Reikia stiprinti vidaus kapitalo rinką ir, mano nuomone, bent dalis valstybinių įmonių galėtų ateiti į rinką ir tokiu būdu pritraukti kapitalo, pagyvinti vidaus kapitalo rinką. Be to, kalbame apie konkurencijos bankų sektoriuje didinimą, o tai galėtų būti alternatyva bankiniam finansavimui.
Finansų ministerija yra subūrusi mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupę, teiksiančią rekomendacijas, kaip reikėtų keisti šalies mokesčių sistemą. Pasiūlymus žadama įgyvendinti 2023 metais. Jūsų nuomone, kokios mokesčių reformos reikėtų Lietuvai?
Lietuvai reikia sisteminės mokesčių reformos. Kai ateina vieni ir pataiso vieną dalyką, tada ateina kiti, visumos mokesčių sistemoje nebelieka. Mes turime vieną mažiausių valstybės pajamų perskirstymų per biudžetą, turime didelį PVM atotrūkį, turime „gyvulių ūkį“, turime labai skirtingas socialinio draudimo įmokas, turime sudėtingą apskaitos sistemą. Turime ir praėjusios kadencijos metu padarytų mokesčių inovacijų, kurios atrodė neblogos, kada augant pajamoms didėja mokesčiai. Bet jei augant įmonei didėja mokesčiai, tai reiškia, kad Steve'as Jobsas „Apple“ nebūtų auginęs Lietuvoje ir būtų likęs garaže, nes mokesčiai būtų buvę mažesni.
Tikrai palaikau mokesčių lengvatų peržiūrą. Tai gera pradžia, bet reikia pereiti į sistemos keitimą ir klausti, kokie yra mūsų valstybės įsipareigojimai, kiek mes galime surinkti į biudžetą, kad galėtume finansuoti paslaugas, kuriomis būtume patenkinti.
Ką mėgstate veikti laisvalaikiu, ar tam šiuo metu turite laiko?
Laisvalaikio šiuo metu nelabai ir likę. Mano laisvalaikis yra skiriamas šeimai. Auginu dukrelę, jai ir skiriu visą dėmesį.
Galbūt filmus žiūrite ar knygas skaitote?
Naujausias serialas, kurį peržiūrėjau, buvo „Sharp Objects“. Tikrai galėčiau rekomenduoti. O naujausia perskaityta grožinė knyga buvo apie dainininko Freddie Mercury gyvenimą.
Kaip manote, kokių savybių reikia vadovui?
Vadovas turi mokėti girdėti, mokėti užduoti klausimą ir išlaukti atsakymo „kodėl“. Turi turėti drąsos priimti sprendimus, kada juos reikia priimti.
Jeigu turėtumėte burtų lazdelę ir galėtumėte pakeisti vieną dalyką, kas tai būtų?
Pakeisčiau lietuvišką būdą ir vieną jo ypatybę. Mes turime labai daug patarimų kitiems, sau, tačiau užstringame juos įgyvendindami. Todėl norėčiau, kad aiškiai apsibrėžtume, kur norėtume būti, ir ten nukeliautume.