Lietuvos bankas
2020-12-18
1 iš 1

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) šiandien paskelbė savo gruodžio mėn. Finansinio stabilumo ataskaitą, joje nušviečiamos rizikos finansiniam stabilumui rizikos Europos draudimo ir pensijų sektoriuje.

Nors po pirminio staigaus turto kainų kritimo, finansų rinkos po truputį stabilizavosi, pastaruoju metu dėl antrosios pandemijos bangos daugelyje Europos šalių vėl įvedus karantino priemones, atsirado neapibrėžtumas ir kilo vidutinio laikotarpio rizika jų ekonomikoms. Be to, atsisakant fiskalinių priemonių ekonomikoms remti, galėtų pasireikšti potencialus vadinamasis skardžio efektas. Nuosmukio gylis, jo trukmė ir atsigavimo tempas priklausys nuo to, kiek atsparios bus įmonės ir namų ūkiai esant šiai sudėtingai padėčiai, bet labiausiai – nuo konkrečių lūkesčių, kad jau gretai bus prieinamos veiksmingos vakcinos. Poveikis draudikų veiklai ir pelningumui pasireikš per tam tikrą laiką lygiagrečiai su blogėjančia makroekonomine aplinka. Tačiau teigiama pažanga kuriant vakcinas ir galimas geopolitinės įtampos mažėjimas didina tikimybę, kad 2021 m. bus tie metai, kai ekonomikos pradės atsigauti.

Europos draudikai buvo pajėgūs atsilaikyti šioje dramatiškoje situacijoje, kadangi ypač Mokumas II sistema jiems padėjo geriau suderinti kapitalą ir riziką, įgyti atsparumo ir patobulinti rizikos valdymo praktiką. Rizika, susijusi su ekonomikos augimo perspektyvomis, tebėra didelė, tačiau mažėja, be to, atsiranda pirmų ženklų, kad artimiausio laikotarpio poveikis draudikų finansinei būklei gali būti  sumažintas, kad nepažeistų Mokumas II patikimumo lygio. Vis dėlto neapibrėžtumas tebėra didelis, todėl labai svarbu, kad  draudikai imtųsi veiksmų, kad būtų išlaikytas pakankamas kapitalas ir kartu būtų  užtikrinta draudėjų apsauga.

Šiuo atžvilgiu EIOPA primygtinai rekomenduoja išlikti itin atsargiems ir apdairiems valdant kapitalą. Bet koks dividendų paskirstymas, akcijų išpirkimas ar kintamojo atlygio nustatymas turi vykti laikantis apdairumo, o institucijos turi užtikrinti, kad dėl to sumažėjęs nuosavų lėšų kiekis ir kokybė ir toliau atitiktų dabartinį rizikos lygį. Priežiūros institucijos turėtų užtikrinti, kad draudikai, vertindami bendrą kapitalo poreikį, atsižvelgtų į ateitį ir tinkamai įvertintų dabartinį neapibrėžtumo dėl COVID-19 sukeltos krizės poveikio finansų rinkoms ir ekonomikai lygį, mastą bei trukmę ir į tai, kaip šis netikrumas atsilieps jų verslo modeliams, mokumui, likvidumui ir finansų būklei. 

Plačiau