2023-04-20
ECB komunikacijos tonas: kaip jis siejasi su ekonomine aplinka ir finansų rinkomis (diskusinis straipsnis)
Ekonomikos departamento ekonomistų Roko Kaminsko ir Lino Jurkšo straipsnis „ECB komunikacijos tonas: kaip jis siejasi su ekonomine aplinka ir finansų rinkomis“ (angl. ECB communication sentiments: how do they relate to the economic environment and financial markets?) buvo išleistas Lietuvos banko diskusinių straipsnių serijoje. Straipsnyje analizuojama Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos komunikacija, vertinant jos toną (sentimentą). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad komunikacijos tono kaita gana tiksliai atitinka tikruosius pinigų politikos pobūdžio pasikeitimus ir makroekonominę situaciją euro zonoje. Taip pat pažymėta, kad pinigų politikos komunikacijos tonas dažnai pakinta anksčiau, nei būna priimami pinigų politikos sprendimai. Panaudojus regresinę analizę, nustatyta statistiškai reikšminga ECB spaudos konferencijų tono įtaka akcijų grąžoms ir ECB atstovų kalbų poveikis trumpalaikėms rinkos palūkanų normoms.
Pinigų politikos komunikacija svarbi ir aktuali tuo, kad padeda užtikrinti sklandų pinigų politikos vykdymą ir yra tapusi atskira pinigų politikos priemone (ateities gairių pavidalu). Tai ypač išryškėjo per pastarąjį dešimtmetį – 2013 m. ECB pradėjo viešinti, kaip galėtų keistis palūkanų normos ateityje, o vėliau – ir tikėtinas kiekybinio skatinimo apimtis.
Aktuali komunikacija gali vykti ne tik per spaudos konferencijas, kai priimami sprendimai, bet ir ECB atstovų viešų kalbų metu. Svarbios naujienos ir apie pinigų politikos priemones, ir apie ekonomikos perspektyvas. Visgi svarbu ne tik faktas, kad ECB komunikavo tam tikrą žinutę, bet ir tos žinutės tonas (sentimentas), kuris gali paveikti rinkos dalyvių lūkesčius.
Straipsnyje autoriai parodė, kaip pinigų politikos komunikacijos tonas kinta laikui bėgant tarp įvairių komunikacijos tipų ir kaip koreliuoja su pinigų politikos pobūdžiu bei makroekonomine situacija. Viršutiniame grafike pateiktas komunikacijos tonas, kai aukštesni įverčiai atspindi griežtesnę pinigų politiką (pvz., aukštesnes palūkanų normas), o žemesni – švelnesnę. Matyti, kad dviejų skirtingų komunikacijos tipų tono dinamika labai panaši ir iš esmės atitinka šešėlinės palūkanų normos (tokios, kuri signalizuoja apie bendrą pinigų politikos pobūdį) dinamiką. Įdomu tai, kad dažnu atveju komunikacijos tonas pakinta netgi anksčiau, nei priimami faktiniai pinigų politikos pobūdį keičiantys sprendimai. Taip pat griežtesnė komunikacija paprastai vykdoma esant aukštesnei infliacijai ir didesniam ekonomikos aktyvumui (žr. apatinį grafiką).
Standartizuoti tono indeksai ir šešėlinė palūkanų norma (grafikas viršuje) bei ekonominiai kintamieji (grafikas apačioje)
.JPG)
.JPG)
Pastabos: laiko eilutės yra standartizuotos viršutiniame grafike, slankieji vidurkiai pritaikyti kalbų ir ekonominių kintamųjų atvejais, šešėlinė palūkanų norma gauta iš Kortela (2016).
Svarbių įžvalgų teikia ir regresijos rezultatai, kurie atskleidė iš esmės lauktą komunikacijos tono poveikį finansų rinkoms. Autoriai nustatė, kad griežtesnė spaudos konferencijų komunikacija teigiamai veikia akcijų grąžas (dėl galimai signalizuojamų pozityvesnių ekonomikos lūkesčių), o griežtesnis kalbų tonas gali būti siejamas su aukštesnėmis nerizikingomis palūkanų normomis. Tiesa, verta pažymėti, kad poveikio vertinimus apsunkina sudėtinga komunikacijos kalba, daugiabriaunės pateikiamos žinutės ir tuo pačiu metu finansų rinkas veikiantys išoriniai efektai.
Bendrai atliktu tyrimu autoriai parodė, kad sekant pinigų politikos pokyčius verta žiūrėti ne tik į faktinius sprendimus, bet ir į intencijas, kurias ECB atstovai skelbia per spaudos konferencijas ir nereguliarias kalbas. Centrinio banko atstovams tai taip pat reiškia, kad net ir iš pažiūros paprastame jų pranešime pasufleruotas tonas gali paveikti lūkesčius dėl ateities pinigų politikos. Todėl centriniai bankininkai turėtų komunikuoti atsakingai, o skaidri ir aiški įvairių tipų komunikacija gali padėti užtikrinti tinkamą pinigų politikos pobūdžio signalą.
Visą straipsnį, kuriame plačiau aprašoma tono rodiklių sudarymo metodologija, dinamika ir ekonometrinio modelio rezultatai bei pateikiamas panašių tyrimų rezultatų palyginimas, rasite čia (anglų k.).