Lietuvos bankas
2020-03-20
  • 49132589287_53e2f1946d_3k.jpg
    Europos Centrinio Banko pirmininkė Christine Lagarde  
11

Koronaviruso pandemija sukėlė precendento šių laikų istorijoje neturinčią visuotinę visuomenės sveikatos krizę. Tai viso pasaulio žmonijos tragedija, ir mes dėkojame atsidavusiems sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie veikia mūsų sveikatos sistemų priešakinėse linijose. Tai taip pat yra didžiulis ekonominis sukrėtimas – privalome imtis plataus užmojo, koordinuotų ir skubių politikos priemonių visose srityse, padėti žmonėms ir įmonėms, kuriems gresia pavojus.

Kitaip nei 2008–2009 m., sukrėtimas, su kuriuo dabar susiduriame, yra visuotinis: jį patiria visos šalys, visi visuomenės sluoksniai. Kiekvienas iš mūsų turi apriboti savo kasdienę veiklą, taigi ir išlaidas tol, kol bus taikomos ribojimo priemonės. Iš esmės laikinai nutraukiama didelė dalis ekonomikos veiklos. 

Dėl to ekonominė veikla euro zonoje gerokai sumažės. Viešoji politika tam negali užkirsti kelio – gali tik užtikrinti, kad nuosmukis nebūtų pernelyg gilus ir ilgas. Susidarius dabartinei padėčiai, sutriko įmonių ir darbuotojų pinigų srautai, todėl kyla pavojus įmonių išlikimui ir darbo vietoms. Šiuo atveju reikalinga viešosios politikos pagalba.

Sveikatos ir fiskalinė politika turi būti šio atsako priešakyje ir dėmesio centre. Pinigų politikai taip pat tenka labai svarbus vaidmuo. Pinigų politika turi palaikyti finansų sektoriaus likvidumą ir užtikrinti palankias finansavimo sąlygas visiems ekonomikos sektoriams. Tai galioja namų ūkiams, įmonėms, bankams ir vyriausybėms.

Bet koks finansavimo sąlygų sugriežtinimas padidintų koronaviruso sukelto sukrėtimo žalą tuo metu, kai ekonomikai reikia daugiau paramos. Kadangi privačios išlaidos yra labai apribotos, viešojo sektoriaus, kuris euro zonoje sudaro iš esmės pusę ekonomikos, finansavimo sąlygų blogėjimas gali kelti grėsmę kainų stabilumui. 

Praėjusią savaitę padėtis euro zonoje labai pablogėjo. Mūsų ekonominės padėties vertinimas darosi niūrus. Netikrumo dėl ekonominių pasekmių mastas dabar pastebimas visose turto klasėse tiek euro zonoje, tiek visame pasaulyje.

Dėl to sugriežtintos finansavimo sąlygos, visų pirma kalbant apie ilgesnių terminų palūkanų normas. Kredito rizikos kreivių lygiai pakilo, nes visų vyriausybių vertybinių popierių pajamingumų kreivės, kurios yra atskaitos taškas įkainojant kitus aktyvus, taip pat pakilo. Šie pokyčiai trukdo sklandžiam mūsų pinigų politikos perdavimui visose euro zonos jurisdikcijose ir kelia pavojų kainų stabilumui.

Todėl trečiadienį ECB valdančioji taryba paskelbė apie specialiąją pandeminę pirkimo programą, kuriai iki metų pabaigos numatytas 750 mlrd. eurų finansinis paketas, papildantis 120 mlrd. eurų sumą, kuri buvo patvirtinta kovo 12 d. Kartu tai sudaro 7,3 % euro zonos BVP. Programa yra laikina ir skirta beprecedentei padėčiai, kurioje atsidūrė mūsų pinigų sąjunga, spręsti. Ja gali naudotis visos jurisdikcijos ir ji galios tol, kol nuspręsime, kad koronaviruso sukelta krizė baigėsi. 

Naujoji priemonė turi tris pagrindinius privalumus. Pirma, ji atitinka sukrėtimo, kurį patiriame, pobūdį: yra egzogeniška, nesusijusi su pamatiniais ekonomikos veiksniais, daro poveikį visoms euro zonos šalims. Antra, ji leidžia mums koreguoti pelningumo kreivę, taip užkertant kelią finansų rinkų susiskaidymui ir kredito kainų iškraipymams. Trečia, ji yra pritaikyta valdyti laipsnišką viruso progresavimą ir netikrumą dėl to, kada ir kur jis bus didžiausias.

Tai atsispindi naujosios programos sąlygose. Nors skirtingų jurisdikcijų pirkimai ir toliau bus paskirstomi pagal kapitalo raktą, pirkimai bus vykdomi lanksčiai. Tai leis skirtingai paskirstyti pirkimo srautus laiko atžvilgiu, pagal skirtingas turto klases ir skirtingas jurisdikcijas.

Atsižvelgdama į tai, kiek kai kurios nusistatytos ribos gali trukdyti ECB imtis veiksmų siekiant įvykdyti savo įgaliojimus, Valdančioji taryba apsvarstys galimybę jas peržiūrėti tiek, kiek tai būtina, kad ECB veiksmai būtų proporcingi rizikai, su kuria susiduriame. ECB netoleruos jokios rizikos sklandžiam jo pinigų politikos perdavimui visose euro zonos jurisdikcijose. 

Mes esame visiškai pasirengę tiek, kiek reikia, ir tiek laiko, kiek reikės, didinti savo turto pirkimo programų apimtį ir koreguoti jų sudėtį. Siekdami palaikyti ekonomiką šio sukrėtimo metu, mes išnagrinėsime visas galimybes ir nenumatytus atvejus.

Taip pat nusprendėme pirkti pakankamos kredito kokybės komercinius vekselius ir išplėsti reikalavimus atitinkantį įkaitą vykdant mūsų refinansavimo operacijas. Siekiame sustiprinti veiksmus, kurių praėjusią savaitę ėmėmės, kad apsaugotume kreditų srautą įmonėms ir žmonėms.

Per refinansavimo operacijas skyrėme iki 3 trln. eurų, be kita ko, taikydami žemiausią palūkanų normą, kurią kada nors pasiūlėme, t. y. –0,75 %. Siūlydami lėšas, mažesnes už mūsų indėlių galimybės palūkanų normą, galime padidinti neigiamų palūkanų normų teikiamas paskatas ir tiesiogiai nukreipti jas tiems, kurie gali gauti daugiausia naudos. Europos bankų priežiūros institucijos taip pat atlaisvino maždaug 120 mlrd. eurų papildomo bankų kapitalo, kuris gali reikšmingai paremti euro zonos bankų skolinimo pajėgumus. 

Visa tai pabrėžia ECB įsipareigojimą veikti ir padėti visiems euro zonos piliečiams šiuo itin sudėtingu laikotarpiu. ECB užtikrins, kad visi ekonomikos sektoriai galėtų pasinaudoti palankiomis finansavimo sąlygomis, kurios leistų jiems atlaikyti šį sukrėtimą. Darysime viską, kas įmanoma, pagal mūsų įgaliojimus, kad padėtume euro zonai įveikti šią krizę, nes ECB tarnauja Europos žmonėms.