Lietuvos bankas
2016-07-11
  • 5530_imp_erika_ivanauskaite1.jpg
     
11

Birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., kainos Lietuvoje buvo 0,1 proc. didesnės, labiausiai jos padidėjo dėl pakilusių degalų ir paslaugų kainų.

Komentuoja Erika Ivanauskaitė, Lietuvos banko Ekonomikos departamento ekonomistė

Degalų brangimo tendencija yra stebima jau nuo kovo pabaigos – pasaulyje kylant naftos kainai, šis efektas pasiekė ir vietines degalines. Birželį vidutinė Brent žalios naftos kaina buvo 44 eurai – 5 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį.

Prasidėjus vasarai paslaugų kainos buvo 1,2 proc. didesnės nei gegužę. Daugiausia pabrango keleivių vežimo oro transportu, keleivinio vandens transporto, atostogų išvykų ir sanatorijų paslaugos.

Kitoks birželis

Tačiau buvo ir atpigusių prekių. Dėl padidėjusios pasiūlos birželį atpigo daržovės, o prasidėjus vasaros išpardavimams prekybos centruose, sumažėjo avalynės kainos. Šilumos energijos kainos tebemažėja dėl anksčiau nukritusios naftos kainos, tačiau šių metų birželį šilumos energija per mėnesį atpigo mažiau nei per paskutinius trejus metus (2016 m. birželį šilumos energijos kaina nukrito 3 %, o 2015 m. tuo pat laikotarpiu – 6 %).

 Vertinant bendrąją kainų raidą birželį, šis birželis buvo išskirtinis – statistika rodo, kad pastaruosius penkerius metus (2011– 2015 m.) vasaros pirmąjį mėnesį bendrasis kainų lygis sumažėdavo (pvz., pernai birželį buvo –0,1 %).

Paslaugų kainos atsparios kainų mažėjimui

Metinė infliacija (2016 m. birželio mėn., palyginti su 2015 m. birželio mėn.) pagal vartotojų kainų indeksą sudarė 0,7 proc. ir nedaug skyrėsi nuo gegužės mėn. - 0,5 proc. Ji buvo teigiama dėl padidėjusios grynosios infliacijos, kuri yra apskaičiuojama kaip pramonės prekių ir paslaugų kainų pokytis. Pramonės prekių kainas aukštyn tempė drabužiai, o paslaugų ­– restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugos bei asmeninių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas.

Paslaugų kainos kyla gana daug – vidutinis paslaugų kainų metinis augimas šių metų pirmąjį pusmetį sudarė 4 proc. (pramonės prekių – tik 1 %). Tokį paslaugų kainų augimo tempą palaiko vidaus paklausa ir kylantis darbo užmokestis. Liepos 1 d. vėl buvo padidinta minimalioji mėnesinė alga, o kadangi ne mažai paslaugų sektoriaus darbuotojų daliai yra mokamas būtent minimalusis darbo užmokestis, tikėtina, kad paslaugos ir toliau brangs.

Pigesni nei prieš metus buvo degalai, telefono ir telefakso paslaugos (nes pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą nuo balandžio 30 d. įsigaliojo mažesni maksimalūs tarptinklinio ryšio tarifai) ir vaisiai. Metinei infliacijai neigiamą įtaką taip pat darė sumažėjusios administruojamosios kainos – šių metų birželį mažiau mokame už šilumos energiją bei dujas. Dujų kainos kris ir toliau – priklausomai nuo vartojimo kiekio, dujos buitiniams vartotojams kainuos 8–15 proc. mažiau nei šių metų pirmąjį pusmetį.

Lūkesčiai dėl ateities – skirtingi

Europos Komisija kas mėnesį vertina kiekvienos Europos Sąjungos šalies gyventojų lūkesčių dėl kainų rodiklius. Apklausos rezultatai rodo, jog Lietuvos gyventojai kainas Lietuvoje vertina kaip per paskutinius 12 mėnesių pakilusias (šis rodiklis didėja nuo 2015 m. balandžio mėn.), tačiau vartotojai tikisi, kad ateityje kainų kaita bus jiems palanki – nuo 2015 m. gruodžio mėn. vis didesnė dalis gyventojų mano, jog kainos Lietuvoje per artimiausius 12 mėnesių, palyginti su paskutiniais 12 mėnesių, mažės.

Pagal Eurostato paskelbtą įvertį, birželio mėn. metinė infliacija euro zonoje vėl tapo teigiama ir sudarė 0,1 proc. (balandžio ir gegužės mėn. ji buvo neigiama – atitinkamai –0,2 % ir –0,1 %). Didžiausią įtaką infliacijos padidėjimui darė gerokai mažesnis nei ankstesnį mėnesį energijos prekių metinis atpigimas.

Įvairios tarptautinės institucijos numato, kad sumažėjus degalų kainų nuosmukio poveikiui, infliacija euro zonoje ateityje didės.