2022-08-31
Duomenų komentaras: valdžios sektoriaus finansai 2022 m. pirmąjį pusmetį
2022 m. pirmąjį pusmetį valdžios sektoriaus pajamos auga sparčiai, o išlaidos didėja gana nedaug, todėl valdžios sektoriaus balanso rodiklis yra perteklius, kuris antroje metų pusėje turėtų pablogėti dėl gegužės mėn. pakeisto 2022 m. biudžeto ir jame įtvirtintų sprendimų. Vis dėlto 2022 m. valdžios sektoriaus balansas greičiausiai bus ženkliai geresnis už 4,9 proc. deficitą, numatytą 2022 m. gegužės mėn. patvirtintame biudžeto projekte.
Komentuoja Vaidotas Tuzikas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas.
2022 m. antrąjį ketvirtį toliau sparčiai didėjo VS pajamos, o išlaidos, tikėtina, augo palyginti nedaug, todėl VS finansų padėtis gerėjo. Mėnesiniai Finansų ministerijos skelbiami centrinės valdžios (t. y. ne viso VS) duomenys rodo, kad tikėtinas VS pajamų padidėjimas 2022 m. antrąjį ketvirtį sudarė apie 19 proc., o išlaidų – apie 5 proc. (1 pav.). Tokios tendencijos reiškia, kad, atsižvelgiant į daugiametį CV ir VS balansų skirtumą, tikėtina VS balanso reikšmė 2022 m. antrąjį ketvirtį buvo teigiama (2 pav.). Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad 2022 m. antrąjį pusmetį VS finansų padėtis turėtų šiek tiek pablogėti, nes šių metų gegužės mėn. pakeistame nacionalinio biudžeto įstatyme numatyti išlaidas sparčiau didinsiantys sprendimai: padidėjusių dujų ir elektros kainų kompensacijos gyventojams ir verslui, didesnės išlaidos karo pabėgėliams, papildomai padidintos socialinės išmokos, skirta daugiau lėšų krašto apsaugai. Nors gegužės mėn. planuota, kad VS deficitas 2022 m. sudarys 4,9 proc. BVP, tačiau naujausios ekonomikos ir VS pajamų bei išlaidų tendencijos sudaro prielaidas manyti, kad 2022 m. VS deficitas greičiausiai bus ženkliai mažesnis.
2022 m. pirmąjį ketvirtį VS pajamos per metus padidėjo šeštadaliu (3 pav.). Pajamos augo dėl šių pagrindinių priežasčių. Pirma, pirmąjį ketvirtį gana reikšmingai padidėjo mokesčių surinkimui didelę įtaką turintys makroekonominiai rodikliai – ūgtelėjo namų ūkių vartojimo nominaliosios išlaidos, kurias savo ruožtu teigiamai veikė pakilęs darbo užmokestis ir užimtųjų skaičius. Dėl to pajamos iš pagrindinių mokesčių ir socialinių įmokų augo gana sparčiai. Antra, pajamas didino grįžtantys mokesčių atidėjimai. Tai geriausiai matyti analizuojant PVM nepriemokos dinamiką: PVM nepriemoka 2022 m. gegužės mėn. sudarė maždaug 380 mln. Eur ir, palyginti su 2021 m. gruodžio mėn., sumažėjo apie 90 mln. Eur. Be to, dėl gerokai padidėjusių kokso ir rafinuotų naftos produktų gamybos kainų vidaus rinkoje Lietuvoje veikianti naftos perdirbimo įmonė į biudžetą pervedė gerokai daugiau PVM. Prie GPM pajamų prieaugio gana reikšmingai prisidėjo tokių veiklų, kaip apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, administracinė ir aptarnavimo veikla, meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla, sumokėtas GPM. Tam įtakos turėjo žemos palyginamosios bazės efektas: 2021 m. pirmąjį ketvirtį šių veiklų aktyvumas dėl pandemijos buvo smarkiai apribotas, o šių metų pirmąjį ketvirtį dauguma apribojimų buvo panaikinti.
VS išlaidos 2022 m. pirmąjį ketvirtį buvo maždaug 5 proc. didesnės nei prieš metus daugiausia dėl didesnių išlaidų atlygiui valdžios sektoriaus darbuotojams, investicijoms, tarpinio vartojimo prekėms ir paslaugoms pirkti (4 pav.). VS investicijos, kurios per 2021 m. krito maždaug penktadaliu, 2022 m. pirmąjį ketvirtį atsigavo ir buvo apie 20 proc. didesnės. Šį padidėjimą daugiausia lėmė valstybės biudžeto lėšų pervedimas sienai su Baltarusija statyti. Taip pat neatmestina, kad prie gausesnių investicijų prisidėjo ir ūgtelėjusios gautos ES lėšos: iš valstybės biudžeto vykdymo ataskaitos matyti, kad per 2022 m. pirmąjį pusmetį iš ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų apmokėtų išlaidų suma buvo maždaug dešimtadaliu didesnė nei prieš metus, taip pat šiek tiek pagerėjo ir metinio ES lėšų plano vykdymas (įvykdytas 52 %). Pirmąjį ketvirtį reikšmingai sumažėjus su pandemija susijusios paramos teikimui, mažėjo VS parama šeimoms. Kartu su mažesnėmis nedarbo išmokų sumomis tai buvo pagrindinis visas socialines išmokas sumažinęs veiksnys, palyginti su prieš metus išleista suma. Nedarbo išmokų mažėjimui daro įtaką vis dar gera darbo rinkos padėtis: didėja darbo jėga ir užimtumas, o nedarbo lygis 2022 m. antrąjį ketvirtį sumažėjo iki beveik 5 proc.
