2012-03-06
Dėl Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bendrųjų nuostatų pakeitimo
Lietuvos banko valdyba pakeitė Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bendrąsias nuostatas, kuriomis turi vadovautis kredito įstaigos. Pakeitimai padaryti atsižvelgus į finansų krizės padarinius.
Pakeistame dokumente pabrėžiama, kad bankai ypatingą dėmesį turi skirti makroekonominių scenarijų sudarymui, apimant ne tik siauruosius banko veiklos aspektus, bet ir pakankamai išsamiai sumodeliuojant scenarijus, apimančius įvairius su monetarine politika, finansinio sektoriaus plėtra, biržos prekių kainomis, politiniais aspektais, stichinėmis nelaimėmis susijusius veiksnius, t.y. veiksnius, vykstančius ar galinčius įvykti nepriklausomai nuo banko veiklos, tačiau galinčius turėti įtakos banko veiklai ir finansinei būklei. Kuo sudėtingesnis makroekonominis scenarijus, tuo jo prielaidos turi būti konservatyvesnės.
Anksčiau Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bendrosiose nuostatose numatyti testavimo būdai tokie, kaip scenarijaus analizė ir jautrumo testas, papildyti nauju testavimo būdu - atvirkštiniu testavimu, kurio įvedimo reikalingumas pasireiškė būtent įvertinus finansų krizės padarinius. Šio testavimo būdo esmė yra nustatyti reikšmingą neigiamą rezultatą, vėliau nustatant tą rezultatą sąlygojančias priežastis ir įvykius. Tai yra rizikos valdymo priemonė, kurios pagalba nustatomos įvairios galimos įvykių ir rizikos koncentracijos kombinacijos, paprastai neapimtos scenarijų analizės ir (ar) jautrumo testu.
Be to, pakeistos likvidumo rizikos testavimo reikalavimų formuluotės, atsižvelgiant į naujausias su likvidumo rizikos valdymu susijusias nuostatas, apimančias nurodymus bankams sudaryti likvidumo atsargą bei likvidumo atsvaros pajėgumą pagal Lietuvos banko valdybos 2010 m. gegužės 25 d. patvirtintas Likvidumo normatyvo skaičiavimo taisykles. Nustatyta, kad likvidumo rizikos testavimas turi apimti trijų rūšių nepalankių sąlygų scenarijus: išskirtinai nepalankių sąlygų scenarijų, rinkos, skirtą konkrečiai rinkai, scenarijų ir šių scenarijų derinį. Pirmajame naudojamos prielaidos apima pagrindinius veiksnius, susijusius su banko vidaus pokyčiais, pavyzdžiui, tikimybė, kad nebus pratęstas įmonių neužtikrintas didmeninis finansavimas; indėlininkų pasitraukimas ir indėlių atsiėmimas; banko patikimumo reitingo sumažėjimas; spartus nemokių skolininkų skaičiaus augimas; kredito linijų, suteiktų bankui, sumažėjimas. Antrojo scenarijaus prielaidos apima pagrindinius veiksnius, susijusius su rinkoje vykstančiais pokyčiais, pavyzdžiui, tarpbankinės rinkos likvidumo sumažėjimas, kai kurio turto likvidumo vertės sumažėjimas, finansavimo rinkos sąlygų suprastėjimas, stambių indėlininkų pasitraukimas iš šalies, krizės kitų valstybių finansų rinkose, užsienio ar nacionalinės valiutos nuvertėjimas. Taikant scenarijų derinį reikia atsižvelgti ne tik į abiejų scenarijų prielaidas, bet ir į šių prielaidų tarpusavio sąveika.
Pakeistame dokumente išsamiau apibūdinti su koncentracijos rizikos testavimu susiję aspektai. Atsižvelgdami į Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatas, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149, bankai turi testuoti tiek koncentracijos riziką kitų rizikos rūšių viduje (angl. intra-risk concentrations), tiek koncentracijos riziką tarp skirtingų rizikos rūšių (angl. inter-risk concentrations) pagal balansines ir nebalansines pozicijas bankinėje ir prekybos knygose. Dokumente pabrėžiama, kad naujai įvestas atvirkštinis testavimas yra ypač rekomenduojamas koncentracijos rizikos testavimo būdas, leidžiantis išanalizuoti neįprastas skirtingų rizikos rūšių tarpusavio ir vidaus koreliacijas nustatant nepalankius, bet tikėtinus įvykius, sąlygojančius šios koncentracijos atsiradimą.