Lietuvos bankas
2020-03-30
  • fotolia-135183636-subscription-monthly-m.jpg
     
11

Atsižvelgdamas į beprecedentę situaciją pasaulyje, susiklosčiusią plintant COVID-19, Bazelio bankų priežiūros komitetas (angl. Basel Committee on Banking Supervision, toliau – Bazelio komitetas) nusprendė metams atidėti „Bazelis III“ reformos, 2017 m. įtvirtintos dokumente „Basel III: Finalising post-crisis reforms“ įgyvendinimą, t. y. perkelti jos įgyvendinimo datą iš 2022 m. sausio 1 d. į 2023 m. sausio 1 d. Išvesties žemutinės ribos (angl. output floor) – vieno iš labiausiai minimaliai reikalaujamo kapitalo padidėjimą skaičiuojant pagal naująją reformą nulemiančio veiksnio – pereinamojo laikotarpio įgyvendinimo terminai laipsniškai nusikelia atitinkamai iki 2028 m. sausio 1 d.

Šis Bazelio komiteto sprendimas traktuojamas kaip papildoma operacinė pagalba bankams ir priežiūros institucijoms siekiant visas jėgas sutelkti ties šiuo metu būtinomis priemonėmis, nukreiptomis kovai su pandemijos padariniais. Visiems bankams ir priežiūros institucijoms, įskaitant ir veikiančius Lietuvoje, suteikta galimybė maksimaliai atlaisvinti resursus, reikalingus šiai kovai. Apie savo sprendimą Bazelio komitetas pranešė penktadienį, kovo 27 d. (Bazelio komiteto spaudos pranešimas). 

Po 2007 m. finansų krizės praėjo daugiau kaip 10 m., tačiau tarptautinės institucijos iki šiol sprendžia problemas, susijusias su šios krizės padariniais, nuolat tobulindamos ir kurdamos veiksmingesnius finansų sektoriaus veiklos reikalavimus. Kalbant apie Europos Sąjungos (ES) bankų sektorių, padėtis yra tokia, kad, nespėjus įsigalioti „Bazelis III“ reformos – kapitalo pakankamumo skaičiavimo sistemos pagal Bazelio komiteto dokumentą „Basel III: A Global Regulatory Framework for More Resilient Banks and Banking Systems“ – visiems elementams, kurie patvirtinti dar 2010 m., šis komitetas pasiūlė naujus šios sistemos pakeitimus, dėl kurių Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių lygiu susitarta 2017 m. pabaigoje, patvirtinus dokumentą „Basel III: Finalising post-crisis reforms“. Ši situacija dar labiau apsunkinama šios dienos aktualijomis, susijusiomis su COVID-19 plitimu.

2017 m. „Bazelis III“ reforma taip pat, kaip ir 2010 m. „Bazelis III“ reforma, siekiama toliau šalinti išryškintas finansų sektoriaus prieškrizinio reguliavimo spragas, didinti reguliavimo aiškumą ir leisti bankams priimti patikima informacija pagrįstus sprendimus savo veikloje, kartu išreikšti tvirtą poziciją dėl tolesnio tarptautinio bendradarbiavimo bankų reguliavimo srityje, suburiant bendram tikslui visas susijusias ES institucijas, galutiniame etape prisidedant prie pasaulinio finansinio stabilumo. Pagrindinės 2017 m. „Bazelis III“ reformos priemonės apima:
1)    standartizuotų metodų, taikomų kredito rizikai, kredito vertinimo koregavimo rizikai ir operacinei rizikai įvertinti, patikimumo ir jautrumo rizikai didinimą (kardinali metodų peržiūra); 
2)    vidaus modelių, taikomų reguliaciniais tikslais, taikymo suvaržymą:
-    vidaus modelių, taikomų kredito rizikai (tam tikroms pozicijoms), kredito vertinimo koregavimo rizikai ir operacinei rizikai įvertinti, taikymo atsisakymą;
-    įvesties žemutinių ribų (angl. input floors) – limitų tam tikriems vidaus modelių, taikomų kredito rizikai įvertinti, parametrams – nustatymą;
3)    sverto rezervo nustatymą pasaulinės sisteminės svarbos bankams (angl. global systemically-important banks, G-SIB) (pažymėtina, kad šį normatyvą nuspręsta perkelti anksčiau – tai yra 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/878 dalis); 
4)    žemiausios ribos pagal „Bazelis I“ tvarką pakeitimą išvesties žemutine riba (angl. output floor). 

ES institucijose prasidėjus intensyviam darbui dėl šių naujų reikalavimų perkėlimo į ES teisę, o bankuose papildomiems darbams, susijusiems su pasirengimu įgyvendinti šią reformą, naujausios grėsmės, susijusios su COVID-19 plitimu, akivaizdoje tapo aktualu šiek tiek sulėtinti šį tempą, persvarstyti veiklos prioritetus ir visas jėgas nukreipti bendram neatidėliotinam atsakui sukurti – realiuoju laiku palaikyti bankų sistemos finansinį stabilumą.