2021 m. ketvirtojo ketvirčio pagrindinius darbo rinkos rodiklius (darbo jėgos aktyvumo lygis, darbo jėga, užimtumas, nedarbo lygis ir vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) komentuoja Ekonomikos departamento ekonomistė Justina Zajankauskaitė.
Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį 15–64 metų amžiaus gyventojų aktyvumas darbo rinkoje šiek tiek padidėjo ir toliau yra istoriškai aukšto lygio. Šiuo laikotarpiu darbo jėgos aktyvumo lygis šalyje sudarė 78,9 proc. ir buvo 0,2 proc. punkto didesnis nei 2021 m. trečiąjį ketvirtį bei 0,1 proc. punkto didesnis nei prieš metus (žr. A pav.). Vyrų aktyvumo lygis per metus sumažėjo 0,3 proc. punkto – nuo 79,9 proc. (2020 m. ketvirtąjį ketvirtį) iki 79,6 proc. (2021 m. ketvirtąjį ketvirtį). Nors vyrų darbo jėgos aktyvumo lygis šiuo laikotarpiu buvo aukštesnis nei moterų, pavyzdinėse aukštumose esantis moterų darbo jėgos aktyvumo lygis (2021 m. ketvirtąjį ketvirtį – 78,2 %) rodo, kad Lietuvos moterys yra itin aktyvios darbo rinkoje. Nepaisant to, kad bendras darbo jėgos aktyvumo lygis šalyje didėjo, darbo jėgai priskiriamų asmenų per metus sumažėjo apie 0,6 proc. Darbo jėgos aktyvumo augimas neatsvėrė neigiamo poveikio, kurį darė mažėjanti darbingo amžiaus gyventojų dalis. Ši dalis apžvelgiamu laikotarpiu sparčiausiai mažėjo vyresnių (55–64 m. amžiaus) asmenų grupėje (žr. B pav.). Tai rodo, kad įmonėms išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus, o kartu ir spręsti vis labiau jaučiamą darbuotojų trūkumo problemą darosi vis sudėtingiau.
Užimtųjų skaičiaus augimas sulėtėjo, tačiau padėtis skirtinguose sektoriuose – nevienoda. Remiantis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį užimtųjų skaičius šalyje buvo 1,7 proc. didesnis nei prieš metus (žr. C pav.). Tiesa, užimtumas didėjo ne taip sparčiai kaip 2021 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje, kai buvo fiksuotas 3,3 proc. augimas. Beveik dvigubai mažesnę augimo spartą lemia blėstantis žemos palyginamosios bazės efektas, susidaręs dėl to, kad 2020 m. trečiąjį ketvirtį užimtumas mažėjo ypač sparčiai (šiuo laikotarpiu užimtųjų buvo 2,6 % mažiau nei prieš metus). Prie tokio metinio užimtųjų augimo 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį daugiausia prisidėjo prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos (apie 1,4 proc. p.), kasyba ir apdirbamoji gamyba (apie 1 proc. p.). O dirbančiųjų skaičius nagrinėjamu laikotarpiu sparčiausiai mažėjo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo, švietimo ir sveikatos priežiūros veiklose. Šie sektoriai bendrą užimtumo augimą šalyje sumažino atitinkamai apie 0,6 ir 0,2 proc. punkto. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį ypač padaugėjo samdomųjų darbuotojų, o savarankiškai dirbančiųjų buvo šiek tiek mažiau nei prieš metus (žr. D pav.).
Per ketvirtį nedarbo lygis beveik nepakito ir šiuo metu yra tik šiek tiek didesnis nei prieš pandemiją. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis (pašalinus sezono įtaką) šalyje sudarė 7 proc. ir buvo apie 0,2 proc. punkto didesnis nei ankstesnį ketvirtį ir maždaug 0,5 proc. punkto didesnis, nei fiksuotas prieš pandemiją (žr. E pav.). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. nedarbo lygis sudarė 7,1 proc. ir buvo apie 1,4 proc. punkto mažesnis nei 2020 m. (žr. F pav.). Tokį nedarbo lygio metinį pokytį daugiausia lėmė padidėjęs užimtųjų skaičius ir darbo jėgos aktyvumo lygis: šie rodikliai nedarbo lygį per metus sumažino atitinkamai apie 0,7 ir 0,4 proc. punkto.
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio trajektorijos viešajame ir privačiajame sektoriuose išsiskyrė: augimas valstybiniame sektoriuje šiek tiek sulėtėjo, privačiajame sektoriuje – ypač paspartėjo. Lietuvos statistikos departamentas šiandien paskelbė oficialius darbo užmokesčio duomenis, kurie rodo, kad 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį privačiajame sektoriuje atlyginimai kilo 4 proc. punktais sparčiau nei viešajame: privačiajame sektoriuje – 11,7, o viešajame – 7,7 proc. (žr. G pav.). Naujausiais Sodros duomenimis, 2021 m. gruodžio mėn., palyginti su ankstesnių metų atitinkamu mėnesiu, mėnesinių darbo pajamų pokytis per metus sudarė net apie 13 proc. Tiesa, gruodžio mėn. ryškesnius atlyginimų pokyčius lėmė išmokėti priedai ir premijos.