Lietuvos bankas
2016-04-29
  • IMG_3914.jpg
     
11

Lietuvos ekonomika auga sparčiausiu tempu per pastaruosius keletą ketvirčių.

Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnysis ekonomistas

Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, 2016 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, šalies realusis BVP ūgtelėjo 2,4 proc. Prie tokios ekonominės raidos gerokai prisideda vidaus paklausa – gana sparčiai auga mažmeninė prekyba, didėja aktyvumas paslaugų sektoriuje. Tačiau tebeesama ir ekonominių iššūkių, visų pirma – tarptautinėje aplinkoje.

Rusijos ekonominė padėtis tebėra prasta, o šalies atsigavimo perspektyvas sunkina mažos žaliavų kainos. Dėl kritusio rublio kurso sumažėjusi gyventojų perkamoji galia toliau neigiamai veikia Rusijos namų ūkių vartojimą, o ribotos skolinimosi galimybės lemia investicijų mažėjimą. Nesitikint spartesnio naftos kainų atsigavimo, prognozuojama, kad recesija Rusijoje, nors ir mažesnė nei pernai, tačiau vis dar tęsis.

Kaip ir tikėtasi, ekonomika euro zonoje toliau atsigauna, tačiau spartesnės ūkio plėtros šiemet nelaukiama. Trumpojo laikotarpio ekonomikos duomenys, pavyzdžiui, mažmeninė prekyba ir pramonės produkcija, leidžia manyti, kad regiono ekonomika turėtų augti panašiu tempu, kokiu augo pernai. Tačiau yra ir ekonomikos aktyvumo sulėtėjimo ženklų: metų pradžioje blogėjo verslo ir vartotojų apklausų rezultatai. Neverta pamiršti, kad euro zonos ekonomikos augimą ir toliau slopina didelis kai kurių valstybių privačiojo ir viešojo sektorių įsiskolinimas, vis dar aukštas nedarbo lygis.

Vis dėlto pažymėtina, kad Lietuvos eksporto raida nėra nuvilianti. Rinkų praradimas NVS šalyse eksportuotojus skatino aktyviau veikti kituose regionuose, visų pirma, šalyse, kuriose importuojamų prekių ir paslaugų paklausa augo. Tai lėmė pagyvėjusį tiek prekių, tiek paslaugų eksportą į ES šalis. Prie eksporto augimo prisideda ir padidėjęs eksportas į kitas rinkas, pavyzdžiui, JAV, Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Pietų Korėją ir Indiją.

Jau kurį laiką Lietuvos ūkio plėtrą riboja mažėjantis statybų verslo aktyvumas. Mažiau statoma negyvenamųjų pastatų ir inžinierinių statinių, o didėja tik su gyvenamaisiais pastatais susijusi statyba. Tiesa, jų augimui iš dalies poveikį daro suintensyvėjusi pastatų renovacija. Šiais metais statybų verslas turėtų sulaukti mažiau užsakymų iš ES paramos lėšomis finansuojamų projektų. Tai ir toliau turėtų riboti aptariamos ekonominės veiklos ir investicijų raidą.

Dabartinė ekonominė aplinka kol kas nesumažino namų ūkių noro gausinti vartojimą. Tai visų pirma susiję su vartotojams palankia darbo rinkos būkle – jau kurį laiką nemažėja darbo užmokesčio augimo tempas. Jį paspartino ir pakilusi minimali mėnesinė alga. Palankiai vartojimą veikia ir tebegausėjančios užimtųjų gretos. Esant gerokai pakylėtoms vartotojų nuotaikoms, jie vis daugiau prekių ir paslaugų perka naudodami ir vartojimo kreditą.Tiesa, gerėjanti padėtis darbo rinkoje ir stipri vidaus paklausa turi ir vartotojams nepalankių pasekmių – nuo 2014 m. vidurio vis sparčiau kyla paslaugų kainos, ir tokios tendencijos skiriasi nuo kitų, mažiau priklausomų nuo vidaus paklausos, kainų raidos.