Lietuvos bankas
2015-02-27
11

Eurui šių metų pradžioje tapus Lietuvos valiuta, įžvelgti reikšmingų būsto rinkos raidos disbalanso požymių šiuo metu sunku. Tačiau makroprudencinės politikos mandatą įgijęs Lietuvos bankas atidžiai stebi nekilnojamojo turto (NT) rinkos pokyčius ir imtųsi priemonių, jei atsirastų kainų burbulų požymių.

„Nors šiuo metu būsto rinkos raida pakankamai tvari, išskirtinai žemų palūkanų aplinka kelia pernelyg didelio gyventojų įsiskolinimo riziką. Palūkanoms grįžus į įprastą daugiametį vidurkį, įmokos būsto paskolas paėmusiems gyventojams gali tapti sunkiai pakeliama našta, todėl jau dabar svarstome priemones galimoms neigiamoms pasekmėms užkardyti“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Lietuvos bankas jau 2011 m. pradėjo taikyti atsakingojo skolinimo nuostatus, užkertančius kelią neatsakingam skolinimui. Tačiau į šalies įstatymus perkėlus Kapitalo reikalavimų direktyvos ir reglamento nuostatas, Lietuvos bankas įgytų platų naujų priemonių arsenalą kredito bei nekilnojamojo turto kainų burbulams stabdyti. Tarp tokių priemonių, kurios būtų taikomos kredito įstaigoms, yra kapitalo apsaugos rezervas, anticiklinis kapitalo rezervas, sisteminės svarbos finansų įstaigų kapitalo rezervas, sisteminės rizikos rezervas. Prireikus, būtų taikomi ir kiti papildomi reikalavimai.

Penktadienį Lietuvos banke vykusioje konferencijoje „Nekilnojamojo turto rinka po euro įvedimo“ aptartas Lietuvos bankui suteiktas makroprudencinės politikos mandatas, galimos priemonės stabdyti kredito ir NT kainų burbulų formavimąsi, pristatytas modelis, skirtas įvertinti, ar NT kainos yra atitrūkusios nuo fundamentaliųjų veiksnių, įvertintos su renovacija susijusios problemos.

Konferencijoje pranešimus skaitė ir NT bei finansų rinkos dalyvių atstovai, jie apžvelgė būsto, komercinio NT plėtros, NT nuomos, naujos statybos rinkų perspektyvas po euro įvedimo, NT ir statybų sektoriaus teisinio reglamentavimo pokyčius, taip pat kitus aktualius su NT rinka susijusius klausimus.