2024-03-18
Beveik pusantrų metų nuo viršukalnės besileidusi metinė infliacija vasario mėn. nesikeitė (duomenų komentaras)
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vasario mėn. metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje sudarė 1,1 proc. Palyginti su sausio mėn., ji nepasikeitė ir buvo daugiau kaip 20 kartų mažesnė nei piko metu. Vasario mėn. toliau sparčiai mažėjo maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, metinis kainų augimas, tačiau šiuos pokyčius nusvėrė mažėjęs metinis energijos kainų krytis. Tiesa, beveik metus reikšmingai nesikeitęs kainų lygis vasario mėn. padidėjo . Nukritus energijos išteklių ir kitų žaliavų kainoms, spaudimas infliacijai tebėra sumažėjęs, o pastarajam mėnesiniam kainų padidėjimui didelę įtaką darė vienkartiniai veiksniai.
Komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė.
Energija, vasario mėn. per metus atpigusi 12,4 proc., ir toliau mažinamai veikia metinę infliaciją, tačiau ši įtaka menksta (žr. D pav.). Vasario mėn. menkstančią metinę įtaką lėmė mėnesinis energijos kainų padidėjimas, sudaręs 2,8 proc. Energijos kainų raidą labiausiai veikė dėl ūgtelėjusių naftos kainų brangę degalai. Vasario mėn., palyginti su sausio mėn., degalų kainos padidėjo 4,9 proc. ir buvo jau tik 1,3 proc. mažesnės nei prieš metus. Elektros kainos per mėnesį pakilo dar daugiau – vasario mėn. jos buvo 6,2 proc. didesnės nei sausio mėn. Tiesa, elektros kainų pokyčių įtaka mėnesinei energijos kainų dinamikai buvo mažesnė nei degalų, kadangi elektros svoris vartojimo krepšelyje yra maždaug triskart mažesnis. Apskritai, energijos kainų lygio padidėjimui vasario mėn. didelės įtakos turėjo vienkartiniai veiksniai: nuo sausio mėn. padidinta reguliuojama elektros kainos dalis nepriklausomą tiekimą pasirinkusiems vartotojams, kuri atsispindėjo vasario mėn. statistikoje, ir didėjusios naftos kainos. Jei nebus netikėtų sukrėtimų ir nedidės rizikų išsipildymo tikimybė, rinkose numatoma, kad Brent naftos kainos nebeturėtų augti. Atsižvelgiant į tai, artimiausiais mėnesiais energijos kainų lygio didėjimas nenumatomas. Energijos kainas ateityje mažins tokie veiksniai kaip, pavyzdžiui, nuo kovo mėn. įsigaliojęs sumažintas akcizas suskystintoms naftos dujoms, nuo balandžio mėn. mažėsiančios dujų kainos buitiniams vartotojams, reguliuojama elektros kainos dalis, pigsiantis visuomeninis elektros tiekimas.
Nuo viršukalnių nusileidus energijos išteklių ir maisto žaliavų kainoms, maisto kainos vartotojams mažėja. Maistas vasario mėn. jau buvo šiek tiek (0,1 %) pigesnis nei prieš metus, o maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, metinis kainų augimas sumažėjo iki 0,9 proc. Sumenkęs spaudimas maisto prekių kainoms matomas visuose maisto tiekimo grandinės etapuose – per metus atpigo maisto žaliavos, sumažėjo importuojamo maisto ir maisto gamintojų kainos. Esant tokiai situacijai, vasario mėn. per metus pigo daugelis maisto prekių grupių, o didžiausiu, nors ir mažėjančiu metiniu augimu pasižymėjo mėsos kainos (4,6 %; žr. E pav.).
Grynoji infliacija, kuri neapima labiau nuo išorės veiksnių priklausomų – energijos ir maisto – prekių kainų, toliau mažėjo, tačiau sparčiai augant vienetinėms darbo sąnaudoms ir toliau buvo reikšmingai didesnė už bendrąją. Vasario mėn. grynoji metinė infliacija sumažėjo iki 4,6 proc. Tiek vasario mėn., tiek ankstesniais mėnesiais ją labiausiai mažino lėtesniu metiniu tempu kilusios pramonės prekių kainos. Spaudimas pramonės prekių kainoms ir toliau yra sumenkęs – apdirbamosios gamybos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, gamintojų produkcija vidaus rinkoje vasario mėn. buvo 5,2 proc. pigesnė nei prieš metus, o importuotos ilgalaikio ir trumpalaikio vartojimo prekių kainos gruodžio mėn. kilo sulėtėjusiu (atitinkamai iki 1,8 ir 1,4 %) metiniu tempu. Atsižvelgiant į tai, prognozuojama, kad metinis pramonės prekių kainų augimas ir toliau mažės. Kitos grynosios infliacijos komponentės – paslaugų – kainos pastaraisiais mėnesiais kilo palyginti panašiu metiniu tempu. Konkrečiai vasario mėn. paslaugos per metus brango 6,4 proc. tempu ir buvo pagrindinis bendrąją infliaciją lemiantis veiksnys. Šiai dar mažiau išorės veiksnių veikiamai ir labiau nuo vidaus veiksnių priklausomai grynosios infliacijos komponentei reikšmingą įtaką darė vienetinių darbo sąnaudų raida. Darbo užmokesčiui ir toliau kylant sparčiai ir esant nepalankioms darbo našumo tendencijoms, vienetinės darbo sąnaudos vis dar sparčiai didėjo (žr. F pav.). Paslaugų kainas didino ir vienkartinis veiksnys – nuo sausio mėn. nustojusi galioti PVM lengvata maitinimo paslaugoms. Tai lėmė, kad pastaraisiais mėnesiais metinis maitinimo paslaugų kainų augimas didėjo ir vasario mėn. sudarė 10,7 proc. Atsižvelgiant į šias tendencijas numatoma, kad paslaugų kainų augimas išliks pakankamai spartus ir paslaugos šiemet bus pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys.
Atnaujintas infliacijos ir kitų Lietuvos ekonomikos rodiklių prognozes skelbsime kovo 19 d. Plačiau apie tai Lietuvos ekonomikos apžvalgos pristatyme ir naujame Lietuvos ekonomikos apžvalgos leidinyje kovo 19 d.
1 Remiantis pagal sezoniškumą pakoreguotais duomenimis.
