A. Kuniyoshi kalba renginyje „Ar mums reikalingos 1 euro cento ir 2 euro centų monetos?“

Šis tekstas nėra kalbos nuorašas.

Sveiki visi, susirinkę šioje salėje gyvai ir stebintys renginio transliaciją internetu. Džiugu, kad atsiliepėte į mūsų kvietimą ir šiandien esate su mumis. Užtikrinu, kad tai ne šiaip pasisakymo pradžioje įprastos mandagumo frazės. Mes pakvietėme Jus į diskusiją tema, kuri aktuali visiems – tiek centriniam bankui, tiek verslui, tiek paprastam žmogui. Būtent todėl mums rūpi sužinoti Jūsų nuomonę, atvirai atsakyti į kylančius klausimus ir, tikiuosi, išsklaidyti būgštavimus, jeigu jų yra. 

Taigi, ar mums vis dar reikia 1-o ir 2-jų euro centų monetų? Ranką prie širdies pridėję, atsakykime sau, ar pamatę tokią monetą ant grindinio visada pasilenkiame jos pakelti?

Žinoma, garsiai atsakyti nebūtina. 

Tiesiog pažvelkime į šį klausimą skirtingais aspektais: 1) efektyvumo, 2) tvarumo ir 3) patogumo žmonėms. 
Pradėsiu nuo efektyvumo. Viena iš centrinio šalies banko – Lietuvos banko – funkcijų yra užtikrinti visuomenės aprūpinimą grynaisiais pinigais, kad pinigų ciklas vyktų sklandžiai ir niekada nenutrūktų. 

Vis dėlto iš grynųjų pinigų statistikos matome, kad 1-o ir 2-jų centų monetos, priešingai nei kitos, iškrinta iš apyvartos rato vos į jį patekusios. Paprastai kitos monetos yra naudojamos 20–30 metų. Maždaug tik trečdaliui 1-o ir 2-jų centų monetų pasiseka ilgai ir aktyviai cirkuliuoti ekonomikoje. Didžioji šių monetų dalis dėl savo smulkumo ir mažėjančios perkamosios galios yra pametamos, pamirštamos kišenėse arba suberiamos į taupykles ir stalčius. Kitaip tariant, jos nebenaudojamos. Skaičiai iš tiesų nemaži – nuo euro įvedimo visų mūsų pamestų 1-o ir 2-jų euro centų monetų vertė viršija – sunku patikėti – 2,4 mln. eurų.

Šiandien šios monetos iš esmės yra reikalingos atiduodant grąžą prekybos vietose. Lietuvos bankas siekia užtikrinti pakankamą verslo aprūpinimą jomis, todėl monetų praradimus turi nuolatos atkurti, t. y. vėl kaldinti naujas monetas ir leisti jas į apyvartą. Dėl šios priežasties 1-o ir 2-jų euro centų monetų kiekis nuolat didėja. Iki šios dienos nukaldintų ir išleistų į apyvartą smulkiųjų monetų yra tiek, kad joms sukrauti prireiktų 11-kos traukinio vagonų. 

Iš tiesų kasdien negalvojame apie pametamas 1-o ir 2-jų euro centų monetas, tačiau ši aplinkybė paliečia kiekvieną iš mūsų, nes mes visi prarandame kur kas daugiau nei tas pasimetęs centas. Kasmet prarandame trečdalį milijono eurų – tokia išmėtomų monetų vertė. Atkreipiu dėmesį – kasmet. 

Be to, dar pusę milijono eurų – ir vėl kasmet – išleidžiame vos vieną kartą panaudojamoms monetoms kaldinti. Prarandame ne tik finansines lėšas, bet ir laiką, kurį skiriame smulkioms monetoms suskaičiuoti. 

Žinant šiuos faktus, natūraliai kyla tvarumo klausimas. Ar elgiamės tvariai, eikvodami išteklius (metalų rūdas, elektros energiją, vandenį, laiką) 1-o ir 2-jų euro centų monetoms pagaminti? Monetoms, kurias mokėjimams už prekes panaudojame vos vieną vienintelį kartą? Turėkime omeny ir tai, kad ne tik skiriame išteklius joms kaldinti, transportuoti ir tvarkyti, bet ir kiekviename etape susidaro atliekų, kurių galėtume išvengti. 

Negalime ignoruoti ir patogumo aspekto – šios monetos yra smulkios, užtrunka jas suskaičiuoti ir sukrapštyti atsiskaitant, kai kuriems žmonėms kyla sunkumų norint jas atskirti. Monetas naudodami prie kasos sugaištame daug laiko, o kad nesimaišytų piniginėje, paprastai suberiame jas į taupykles ar stiklainius ir... kaupiame. Arba pametame. 
Kaip galėtume pakeisti susidariusią situaciją?

Šešios euro zonos valstybės (Airija, Belgija, Italija, Nyderlandai, Suomija ir Slovakija) jau yra išsprendusios analogiškas 1-o ir 2-jų euro centų monetų naudojimo keliamas problemas. Šiose šalyse, žinoma, tik tais atvejais, kai atsiskaitoma grynaisiais, galutinė pirkinių krepšelio suma suapvalinama. Taip nebelieka poreikio atiduoti grąžą smulkiomis monetomis. Šį sprendimą pasirinkusios šalys jau įsitikino jo nauda. Taupomos ne tik visuomenės ir verslo lėšos, bet ir pirkėjų bei darbuotojų laikas. Atsisakius smulkiųjų monetų, tapo patogiau mokėti grynaisiais pinigais. Be to, sustabdžius nesibaigiantį, deja, vienkartinių monetų gamybos ciklą, prisidedama prie tvaresnio gyvenimo būdo. 

Gerbiamieji,

šiandien turėsime galimybę plačiau susipažinti su 1-o ir 2-jų euro centų monetų naudojimu Lietuvoje. Taip pat iš pirmų lūpų išgirsime apie Slovakijos patirtį – kaip minėjau, ši šalis pernai pradėjo apvalinti galutinę sumą. Džiaugiamės, kad tarp pranešėjų yra Slovakijos vartotojų apsaugos asociacijos atstovė Petra Čakovska. Dėkojame poniai Petrai, kad sutiko prisijungti prie renginio nuotoliniu būdu ir pasidalyti neabejotinai mums įdomia patirtimi. Jos pranešimą išgirsime jau netrukus pirmoje renginio dalyje.

Antrojoje programos dalyje daugiau sužinosime apie skirtingų visuomenės grupių pozicijas: diskutuoti kviesime vartotojų, verslo ir tvarumo organizacijų atstovus. Labai tikiuosi, kad šiandienos renginyje, išdėstydami savuosius argumentus ir dėmesingai įsiklausydami į pašnekovų teiginius, kartu atsakysime į klausimą, ar mums vis dar reikia 1-o ir 2-jų euro centų monetų. 

Na, o prieš skelbdama renginio pradžią, noriu dar kartą pasidžiaugti, kad domitės šia tema, ir kviečiu visus atvirai dalintis savo mintimis, įžvalgomis bei užduoti rūpimus klausimus!

Dėkoju už Jūsų dėmesį ir linkiu įdomaus bei prasmingo pusdienio!

Grynieji pinigai, 1 ir 2 euro centų monetų naudojimas, centai, galutinio pirkinių krepšelio apvalinimas