2024 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas
Šiandien Lietuvos bankas paskelbė 2024 m. pirmojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenis, kurie rodo, kad:
einamosios sąskaitos balanso (ESB) perviršis, palyginti su 2023 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 9,1 proc. ir sudarė 860,6 mln. Eur, arba 5,0 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo sumažėjęs užsienio prekybos deficitas ir padidėjęs perviršinis paslaugų balansas. Užsienio prekybos deficito sumažėjimui (27,9 %) poveikį padarė labiau nei prekių eksportas sumažėjęs prekių importas (atitinkamai 3,9 ir 6,8 %), jis sudarė 893,2 mln. Eur. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, dėl daugiau sumažėjusio paslaugų importo (19,5 %), palyginti su eksportu (6,9 %), paslaugų balanso perviršis padidėjo (19,3 %) ir sudarė 2,1 mlrd. Eur;
![]() |
![]() |
![]() |
pirminių pajamų balansas iš perviršinio tapo deficitiniu (362,1 mln. Eur) – tam didžiausią įtaką turėjo 8,0 karto sumenkęs perviršinis kitų pirminių pajamų balansas (64,7 mln. Eur) ir 13,1 proc. išaugęs investicinių pajamų balanso deficitas (406,4 mln. Eur);
antrinių pajamų perteklinis balansas nors ir sumažėjo (109,3 mln. Eur), bet ir toliau buvo perteklinis ir sudarė 15,7 mln. Eur. Tam įtakos turėjo sumažėjusi valdžios sektoriaus ir kitų sektorių iš užsienio gauta parama.
Palyginkime: prieš metus ESB buvo taip pat perviršinis ir sudarė 244,7 mln. Eur, arba 1,5 proc. BVP to meto kainomis (žr. 1 pav.);
kapitalo sąskaitos balanso perviršis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumenko 2,7 karto ir sudarė 234,5 mln. Eur. Šį pokytį daugiausia lėmė mažesnės iš Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų gautos lėšos, skirtos investiciniams projektams finansuoti. 2023 m. pirmąjį ketvirtį kapitalo sąskaitos balanso perviršis buvo 168,8 mln. Eur;
ataskaitiniu laikotarpiu grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo nedidelis bei neigiamas ir sudarė 88,7 mln. Eur, arba 0,5 proc. BVP. Tai lėmė neigiami grynieji portfelinių ir tiesioginių investicijų srautai (atitinkamai 1,2 mlrd. ir 228,4 mln. Eur) ir 553,5 mln. Eur sumenkusios oficialiosios tarptautinės atsargos. Šių neigiamų srautų įtaką sušvelnino 1,9 mlrd. Eur teigiamas grynasis kitų investicijų srautas.
Palyginkime: 2023 m. pirmąjį ketvirtį grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo teigiamas ir sudarė 633,1 mln. Eur, arba 3,9 proc. BVP to meto kainomis (žr. 2 pav.);
grynasis tarptautinių investicijų balansas buvo teigiamas ir pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė 798,8 mln. Eur, arba 1,1 proc., prieš metus jis buvo neigiamas – 3,4 mlrd. Eur, arba 4,9 proc. BVP to meto kainomis;
Lietuvos bendroji skola užsieniui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo 51,8 mlrd. Eur, arba 71,0 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –8,8 mlrd. Eur, arba 12,0 proc. BVP, t. y. Lietuvos turtas užsienyje buvo didesnis nei įsipareigojimai užsieniui.
Palyginkime: prieš metus Lietuvos bendroji skola užsieniui buvo 46,2 mlrd. Eur, arba 67,0 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė
–4,1 mlrd. Eur, arba 5,9 proc. BVP.
1 pav. ESB ir jį sudarantys srautai, palyginti su BVP
2 pav. Grynieji finansinės sąskaitos investicijų srautai, palyginti su BVP
Europos Sąjungos lygmeniu 2024 m. atliekama Eurostato ir Europos Centrinio Banko koordinuojama mokėjimų balanso ir nacionalinių sąskaitų rodiklių revizija. Siekiant turėti suderintus makroekonominės statistikos duomenis, bus peržiūrėti mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų bei skolos užsieniui duomenys.
Revizuota nuo 2014 m. pirmojo ketvirčio iki 2023 m. ketvirtojo ketvirčio rodiklių eilutė bus paskelbta 2024 m. rugsėjo 20 d.
Išsamius mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų bei skolos užsieniui duomenis galima rasti Lietuvos banko interneto svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje.
Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.
Pranešimo pdf versija (91.7 KB download icon)