2024 m. antrojo ketvirčio Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas

einamosios sąskaitos balanso (ESB) perviršis, palyginti su 2024 m. pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 7,8 proc. ir sudarė 623,3 mln. Eur, arba 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo padidėję užsienio prekybos ir pirminių pajamų balansų deficitai (atitinkamai 178,6 ir 147,8 mln. Eur). Užsienio prekybos deficito padidėjimui (20,5 %) poveikį padarė labiau nei prekių eksportas padidėjęs prekių importas (atitinkamai 3,2 ir 4,8 %), jis sudarė 1,1 mlrd. Eur. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, tiek paslaugų eksportas, tiek ir paslaugų importas padidėjo beveik vienodai – apie 12,5 proc., tai lėmė, kad ir paslaugų balanso perviršis padidėjo (12,5 %) ir sudarė 2,3 mlrd. Eur;

pirminių pajamų balanso deficitas padidėjo 36,3 proc. ir sudarė 555,3 mln. Eur – tai daugiausia nulėmė padidėjusios reinvesticijos Lietuvoje (155,4 mln. Eur);

antrinių pajamų balanso deficitas sumažėjo 20,7 proc. ir sudarė 70,1 mln. Eur. Tam įtakos turėjo padidėjusi valdžios sektoriaus ir kitų sektorių iš užsienio gauta parama.

Palyginkime: prieš metus ESB buvo taip pat perviršinis ir sudarė 109,2 mln. Eur, arba 0,6 proc. BVP to meto kainomis (žr. 1 pav.);

kapitalo sąskaitos balanso perviršis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 2,1 proc. ir sudarė 235,2 mln. Eur. Tam įtakos turėjo iš Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų gautos lėšos, skirtos investiciniams projektams finansuoti. 2023 m. antrąjį ketvirtį kapitalo sąskaitos balanso perviršis buvo 282,5 mln. Eur;

ataskaitiniu laikotarpiu grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo teigiamas ir sudarė 2,6 mlrd. Eur, arba 14,0 proc. BVP. Tai lėmė 3,1 mlrd. Eur teigiamas grynasis kitų investicijų srautas ir 392,0 mln. Eur didėjusios oficialiosios tarptautinės atsargos. Šių teigiamų srautų įtaką sušvelnino neigiami grynieji tiesioginių ir portfelinių investicijų srautai (atitinkamai 781,1 mln. ir 121,1 mln. Eur).

Palyginkime: 2023 m. antrąjį ketvirtį grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo teigiamas ir sudarė 1,2 mlrd. Eur, arba 6,5 proc. BVP to meto kainomis (žr. 2 pav.);

grynasis tarptautinių investicijų balansas buvo teigiamas ir antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 450,4 mln. Eur, arba 0,6 proc., prieš metus jis buvo neigiamas – 5,8 mlrd. Eur, arba 8,2 proc. BVP to meto kainomis;

Lietuvos bendroji skola užsieniui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo 54,2 mlrd. Eur, arba 73,4 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –9,0 mlrd. Eur, arba 12,1 proc. BVP, t. y. Lietuvos turtas užsienyje buvo didesnis nei įsipareigojimai užsieniui.

Palyginkime: prieš metus Lietuvos bendroji skola užsieniui buvo 48,5 mlrd. Eur, arba 68,9 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –5,4 mlrd. Eur, arba 7,7 proc. BVP.

1 pav. ESB ir jį sudarantys srautai, palyginti su BVP

2 pav. Grynieji finansinės sąskaitos investicijų srautai, palyginti su BVP

2024 m. visose Europos Sąjungos šalyse, koordinuojant Eurostatui ir Europos Centriniam Bankui, atliekama išsami mokėjimų balanso ir nacionalinių sąskaitų statistikos duomenų revizija. Siekiant turėti suderintus makroekonominės statistikos duomenis, buvo tikslinami mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų, skolos užsieniui bei tarptautinės prekybos paslaugomis duomenys nuo 2014 m. pirmojo ketvirčio iki 2023 m. ketvirtojo ketvirčio.

Išsamius 2024 m. antrojo ketvirčio ir revizuotus nuo 2014 m. pirmojo ketvirčio iki 2024 m. pirmojo ketvirčio mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų bei skolos užsieniui duomenis galima rasti Lietuvos banko interneto svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje.

Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.

Pranešimo pdf versija (90.2 KB download icon)

 

 

Statistika, Išorės sektoriaus statistika