2023 m. trečiojo ketvirčio Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas

einamosios sąskaitos balansas (ESB) iš deficitinio (53,2 mln. Eur) tapo perviršiniu  ir sudarė 254,3 mln. Eur, arba 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 247,5 mln. Eur padidėjęs perviršinis paslaugų balansas. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, dėl sparčiau išaugusio paslaugų eksporto (7,0 %), palyginti su importu (2,9 %), padidėjo paslaugų balanso perviršis (13,6 %), jis sudarė 2,1 mlrd. Eur;
antrinių pajamų perteklinis balansas išaugo 2,8 proc. ir sudarė 143,1 mln. Eur. Tam įtakos turėjo padidėjusi valdžios sektoriaus iš užsienio gauta parama;
perteklinių paslaugų ir antrinių pajamų balansų neatsvėrė sumažėję deficitiniai užsienio prekybos ir pirminių pajamų balansai. Dėl mažėjusių prekių eksporto ir importo (atitinkamai 2,0 ir 1,9 %) užsienio prekybos balanso deficitas susitraukė 1,0 proc. ir sudarė 1,1 mlrd. Eur;
pirminių pajamų balanso deficitas sumenko 44,8 mln. Eur (4,9 %) ir sudarė 866,8 mln. Eur. Tam didžiausią įtaką turėjo sumažėjęs investicinių pajamų balanso deficitas (848,2 mln. Eur) ir iš deficitinio pertekliniu tapęs kitų pirminių pajamų balansas (2,5 mln. Eur).
Palyginkime: prieš metus ESB buvo deficitinis ir sudarė 1,0 mlrd. Eur, arba 5,5 proc. BVP to meto kainomis (žr. 1 pav.);

kapitalo sąskaitos balanso perviršis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 18,6 proc. ir sudarė 257,8 mln. Eur. Šį pokytį daugiausia lėmė sumažėjusios iš Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų gautos lėšos, skirtos investiciniams projektams finansuoti. 2022 m. trečiąjį ketvirtį kapitalo sąskaitos balanso perviršis buvo 172,3 mln. Eur;

ataskaitiniu laikotarpiu grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo teigiamas ir sudarė 1,5 mlrd. Eur, arba 7,8 proc. BVP. Tai lėmė teigiami grynieji kitų ir portfelinių investicijų srautai (atitinkamai 1,3 mlrd. ir 758,6 mln. Eur) bei 129,1 mln. Eur padidėjusios oficialiosios tarptautinės atsargos. Šių teigiamų srautų nenusvėrė neigiamas grynasis tiesioginių investicijų srautas (629,4 mln. Eur). 
Palyginkime: 2022 m. trečiąjį ketvirtį grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo neigiamas ir sudarė 473,2 mln. Eur, arba 2,5 proc. BVP to meto kainomis (žr. 2 pav.);

grynasis tarptautinių investicijų balansas buvo neigiamas ir trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 623,6 mln. Eur, arba 0,9 proc., prieš metus jis taip pat buvo neigiamas – 4,7 mlrd. Eur, arba 7,3 proc. BVP to meto kainomis;

Lietuvos bendroji skola užsieniui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo 47,9 mlrd. Eur, arba 67,6 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –6,9 mlrd. Eur, arba 9,8 proc. BVP, t. y. Lietuvos turtas užsienyje buvo didesnis nei įsipareigojimai užsieniui. 
Palyginkime: prieš metus Lietuvos bendroji skola užsieniui buvo 44,8 mlrd. Eur, arba 69,0 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė            –2,7 mlrd. Eur, arba 4,2 proc. BVP.

1 pav. ESB ir jį sudarantys srautai, palyginti su BVP

2 pav. Grynieji finansinės sąskaitos investicijų srautai, palyginti su BVP

Išsamius mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų bei skolos užsieniui duomenis galima rasti Lietuvos banko interneto svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje.

Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.

Pranešimo pdf versija (88.5 KB download icon)

Statistika, Išorės sektoriaus statistika