2023 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas

einamosios sąskaitos balansas (ESB), kitaip nei praėjusių metų keturis ketvirčius, yra perteklinis ir sudaro 114,8 mln. Eur, arba 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ESB perteklių lėmė labai sumažėjęs užsienio prekybos deficitas, kurį atsvėrė, nors ir sumažėjęs, bet vis dar perviršinis paslaugų balansas. Palyginti su 2022 m. ketvirtuoju ketvirčiu, dėl sparčiau mažėjusio prekių importo (17,9 %), palyginti su eksportu (13,6%), sumažėjo užsienio prekybos balanso deficitas – jis sudarė 1,3 mlrd. Eur. Priešingai nei užsienio prekybos deficitas, pirminių pajamų balanso deficitas per ketvirtį padidėjo 18,4 proc. ir sudarė 154,4 mln. Eur. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 548,9 mln. Eur sumažėjęs kitų pirminių pajamų balanso perviršis dėl sumenkusių Europos Sąjungos (ES) subsidijų žemės ūkiui. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paslaugų importui sumažėjus daugiau už jų eksportą – atitinkamai 18,3 ir 14,9 proc. – paslaugų balanso perviršis sumažėjo (8,1 %) ir sudarė 1,5 mlrd. Eur. Tam įtaką turėjo reikšmingai sumažėjęs (267,0 mln. Eur) transporto paslaugų balansas dėl 18,1 proc. sumenkusio šių paslaugų eksporto. 
Palyginkime: prieš metus ESB buvo deficitinis ir sudarė 800,3 mln. Eur, arba 5,5 proc. BVP to meto kainomis (žr. 1 pav.);

kapitalo sąskaitos balanso perviršis, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, sumažėjo 3,2 karto ir sudarė 151,3 mln. Eur. Tam įtakos turėjo gautų lėšų iš ES struktūrinių paramos fondų, skirtų investiciniams projektams finansuoti, sumažėjimas (335,7 mln. Eur, arba 3,1 karto). 2022 m. pirmąjį ketvirtį kapitalo sąskaitos balanso perviršis buvo 123,1 mln. Eur;

ataskaitiniu laikotarpiu grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo teigiamas ir sudarė 454,9 mln. Eur, arba 2,8 proc. BVP. Tai lėmė 1,4 mlrd. Eur teigiamas grynasis portfelinių investicijų srautas ir 639,5 mln. Eur padidėjusios oficialiosios tarptautinės atsargos. Teigiamo minėtų investicijų padidėjimo nenusvėrė neigiami grynieji kitų ir tiesioginių investicijų bei išvestinių finansinių priemonių srautai (atitinkamai 1,5 mlrd. ir 50,1 mln. bei 27,4 mln. Eur).
Palyginkime: 2022 m. pirmąjį ketvirtį grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo neigiamas – sudarė 2,5 mlrd. Eur, arba 16,9 proc. BVP to meto kainomis (žr. 2 pav.);

grynasis tarptautinių investicijų balansas buvo neigiamas ir pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė 3,4 mlrd. Eur, arba 5,0 proc. BVP, prieš metus jis taip pat buvo neigiamas ir sudarė 6,1 mlrd. Eur, arba 10,4 proc. BVP to meto kainomis;

Lietuvos bendroji skola užsieniui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo 46,2 mlrd. Eur, arba 67,7 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –3,9 mlrd. Eur, arba 5,7 proc. BVP, t. y. Lietuvos turtas užsienyje buvo didesnis nei įsipareigojimai užsieniui. 
Palyginkime: prieš metus Lietuvos bendroji skola užsieniui buvo 42,9 mlrd. Eur, arba 73,1 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –1,7 mlrd. Eur, arba 2,9 proc. BVP.

1 pav. ESB ir jį sudarantys srautai, palyginti su BVP

2 pav. Grynieji finansinės sąskaitos investicijų srautai, palyginti su BVP

Išsamius mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų bei skolos užsieniui duomenis galima rasti Lietuvos banko interneto svetainės išorės sektoriaus statistikos skiltyje.
Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.

Pranešimo pdf versija (88.1 KB download icon)

Statistika, išorės sektoriaus statsitika