2023 m. ketvirtojo ketvirčio Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas

einamosios sąskaitos balanso (ESB) perviršis, palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo apie 4 kartus ir sudarė 788,7 mln. Eur, arba 4,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo iš deficitinio perviršiniu tapęs pirminių pajamų balansas (142,5 mln. Eur), nors ir sumažėję, bet perviršiniais išlikę paslaugų (1,8 mlrd. Eur) ir antrinių pajamų (125,0 mln. Eur) balansai. Užsienio prekybos deficito padidėjimui (8,4%) poveikį padarė labiau nei prekių eksportas padidėjęs prekių importas (atitinkamai 1,1 ir 1,9 %), jis sudarė 1,2 mlrd. Eur;

palyginti su ankstesniu ketvirčiu, dėl sparčiau išaugusio paslaugų importo (17,7 %), palyginti su eksportu (4,2 %), sumažėjo paslaugų balanso perviršis (15,7 %) ir sudarė 1,8 mlrd. Eur;

perviršinio pirminių pajamų balanso susidarymui didžiausią įtaką turėjo išaugęs perviršinis kitų pirminių pajamų balansas (519,2 mln. Eur) ir 2,5 karto sumažėjęs investicinių pajamų balanso deficitas (359,4 mln. Eur); 

antrinių pajamų perteklinis balansas sumenko 25,8 proc., bet ir toliau buvo perteklinis ir sudarė 125,0 mln. Eur. Tam įtakos turėjo padidėjusi valdžios sektoriaus ir kitų sektorių iš užsienio gauta parama.

Palyginkime: prieš metus ESB buvo deficitinis ir sudarė 802,1 mln. Eur, arba 4,6 proc. BVP to meto kainomis (žr. 1 pav.);

kapitalo sąskaitos balanso perviršis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 2,1 karto ir sudarė 639,0 mln. Eur. Šį pokytį daugiausia lėmė išaugusios iš Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų gautos lėšos, skirtos investiciniams projektams finansuoti. 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį kapitalo sąskaitos balanso perviršis buvo 492,4 mln. Eur;

ataskaitiniu laikotarpiu grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo teigiamas ir sudarė 1,3 mlrd. Eur, arba 7,2 proc. BVP. Tai lėmė teigiamas grynasis kitų investicijų srautas (2,4 mlrd. Eur) bei 49,4 mln. Eur padidėjusios oficialiosios tarptautinės atsargos. Šių teigiamų srautų nenusvėrė neigiami grynieji tiesioginių ir portfelinių investicijų srautai (atitinkamai 675,4 mln. ir 400,1 mln. Eur).

Palyginkime: 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo teigiamas ir sudarė 252,2 mln. Eur, arba 1,4 proc. BVP to meto kainomis (žr. 2 pav.);

grynasis tarptautinių investicijų balansas buvo teigiamas ir ketvirtojo ketvirčio pabaigoje sudarė 913,8 mln. Eur, arba 1,3 proc., prieš metus jis buvo neigiamas – 4,7 mlrd. Eur, arba 7,0 proc. BVP to meto kainomis;

Lietuvos bendroji skola užsieniui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo 49,2 mlrd. Eur, arba 68,3 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –9,1 mlrd. Eur, arba 12,7 proc. BVP, t. y. Lietuvos turtas užsienyje buvo didesnis nei įsipareigojimai užsieniui. 

Palyginkime: prieš metus Lietuvos bendroji skola užsieniui buvo 45,6 mlrd. Eur, arba 67,6 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui
sudarė –3,8 mlrd. Eur, arba 5,7 proc. BVP.

1 pav. ESB ir jį sudarantys srautai, palyginti su BVP

2 pav. Grynieji finansinės sąskaitos investicijų srautai, palyginti su BVP

Atkreiptinas dėmesys, kad, skaičiuojant 2023 m. ketvirtojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenis, buvo revizuoti 2023 m. pirmojo–trečiojo ketvirčių ir sausio–gruodžio mėn. mokėjimų balansų bei tarptautinių investicijų balansų duomenys.

Išsamius mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų bei skolos užsieniui duomenis galima rasti Lietuvos banko interneto svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje.

Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.

 Pranešimo pdf versija (90.2 KB download icon)

 

 

 

Statistika, išorės sektoriaus statsitika