2022 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas

einamosios sąskaitos balansas (ESB), kitaip nei praėjusius du ketvirčius, yra deficitinis ir sudaro –964,6 mln. Eur, arba 6,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ESB deficitą lėmė išaugę užsienio prekybos ir pirminių pajamų balansų deficitai, kurių neatsvėrė perviršinis paslaugų balansas. Palyginti su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu, dėl prekių importo, didėjusio (5,5 %) sparčiau nei eksportas (0,5 %), 1,5 karto padidėjo užsienio prekybos balanso deficitas, jis sudarė –1,5 mlrd. Eur. Tuo pačiu metu pirminių pajamų balanso deficitas padidėjo 4,8 karto ir sudarė –721,4 mln. Eur. Šį pokytį lėmė iš perteklinio (564,4 mln. Eur) deficitiniu (–3,2 mln. Eur) tapęs kitų pirminių pajamų balansas dėl 13 kartų mažiau iš Europos Sąjungos (ES) gautų subsidijų, skirtų žemės ūkiui. Palyginti su praėjusiu ketvirčiu, paslaugų eksportui ir importui sumažėjus atitinkamai 2,3 ir 1,6 proc., paslaugų balanso perviršis sumažėjo (3,6 %) ir sudarė 1,2 mlrd. Eur. Prieš metus ESB buvo perviršinis ir sudarė 590,4 mln. Eur, arba 5,0 proc. BVP (žr. 1 pav.);

kapitalo sąskaitos balanso perviršis, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, sumažėjo 2,4 karto ir sudarė 129,3 mln. Eur. Tam įtakos turėjo gautos mažesnės įplaukos iš ES struktūrinių paramos fondų, skirtų investiciniams projektams finansuoti;

ataskaitiniu laikotarpiu neigiamas grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas sudarė –1,3 mlrd. Eur, arba 9,4 proc. BVP (žr. 2 pav.). Tai lėmė neigiami grynieji kitų ir tiesioginių investicijų srautai, kurių neatsvėrė teigiamas grynasis portfelinių investicijų srautas, susidaręs dėl išpirktų valdžios sektoriaus euroobligacijų ir padidėjusios oficialiosios tarptautinės atsargos;

grynasis tarptautinių investicijų balansas buvo neigiamas ir pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė –5,2 mlrd. Eur, arba 9,0 proc. BVP;

Lietuvos bendroji skola užsieniui 2022 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo 39,6 mlrd. Eur, arba 68,6 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –2,6 mlrd. Eur, arba 4,6 proc. BVP, t. y. Lietuvos turtas užsienyje buvo didesnis nei įsipareigojimai užsieniui. Prieš metus Lietuvos bendroji skola užsieniui buvo 37,0 mlrd. Eur, arba 74,0 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –677,6 mln. Eur, arba 1,4 proc. BVP.

1 pav. ESB ir jį sudarantys srautai, palyginti su BVP

2 pav. Grynieji finansinės sąskaitos investicijų srautai, palyginti su BVP

Išsamius mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų bei skolos užsieniui duomenis galima rasti Lietuvos banko interneto svetainės išorės sektoriaus statistikos skiltyje.

Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.

Pranešimo pdf versija (95 KB download icon)

Statistika, Išorės sektoriaus statistika